captcha

Jūsų klausimas priimtas

Lietuviai klonuoja užsienio verslo sėkmę

Ti­kė­da­mie­si vers­lą pra­dė­ti sau­giau, lie­tu­viai vis ak­ty­viau per­ka ži­no­mų už­sie­nio kom­pa­ni­jų fran­ši­zes.
BFL nuotr.
BFL nuotr.

Ti­kė­da­mie­si vers­lą pra­dė­ti sau­giau, lie­tu­viai vis ak­ty­viau per­ka ži­no­mų už­sie­nio kom­pa­ni­jų fran­ši­zes, rašo „Lietuvos žinios“.

Ne pa­slap­tis, kad no­rint sėk­min­gai vys­ty­ti nau­ją vers­lą ne­pa­kan­ka vien ge­ros idė­jos – vers­li­nin­kas tu­ri ras­ti tin­ka­mą vers­lo stra­te­gi­ją, už­megz­ti rei­kia­mus ry­šius, iš­po­pu­lia­rin­ti pre­kės ženk­lą ir pan. Įsi­gy­da­mas jau egzis­tuo­jan­čio vers­lo fran­ši­zę jis ga­li ti­kė­tis, kad šie dar­bai pra­dė­ti ir be­lie­ka juos pro­tin­gai tęs­ti. Kar­tu su vers­lu gau­na­mi sau­gik­liai lie­tu­vius vis daž­niau pa­ska­ti­na sa­vo vers­lu­mą rea­li­zuo­ti fran­ši­zės pa­grin­du veikian­čia­me vers­le.

Per­ka vers­lą su patirtimi

Fran­ši­zės yra ta­ry­tum sėk­min­go vers­lo klo­nai, nes jos daž­niau­siai ku­ria­mos iš­ban­dy­to vers­lo pa­grin­du – taip šį vers­lo mo­de­lį api­bū­di­no įmo­nės „Ad­van­ced Ad­vi­ce“ di­rek­to­rius Il­ja Mal­ki­nas. Už apib­rėž­tą mo­kes­tį nu­si­pir­kęs fran­ši­zę verslinin­kas gau­na ga­li­my­bę pra­dė­ti vers­lą nau­do­da­ma­sis jau su­kaup­ta pa­tir­ti­mi.

„Pri­si­jun­gęs prie fran­ši­zės tink­lo nau­jas jos ga­vė­jas per trum­pą lai­ką pe­ri­ma vi­sas ži­nias ir tech­no­lo­gi­jas, ku­rias fran­ši­zės da­vė­jas ir jau esa­mi ga­vė­jai kau­pė nuo pat vers­lo įkū­ri­mo. Nau­jas fran­ši­zės ga­vė­jas ga­lės iš­veng­ti vers­lo pradžiai bū­din­gų klai­dų, gaus pri­ėji­mą prie jau pa­ti­krin­tų tie­kė­jų, iš­plė­to­tų dar­bo me­to­dų. Tai iš es­mės su­ma­ži­na ban­kro­to ti­ki­my­bę ir po­ten­cia­lius nuo­sto­lius, ku­rie ga­lė­tų at­si­ras­ti dėl ne­pa­ty­ri­mo“, – sa­kė I. Mal­ki­nas.

Be to, kaip pa­brė­žė pa­šne­ko­vas, kiek­vie­nas prie fran­ši­zės tink­lo pri­si­jun­gęs as­muo iš kar­to ga­li nau­do­tis pre­kių ir pa­slau­gų tie­ki­mo, rin­ko­da­ros mas­to eko­no­mi­jos pra­na­šu­mais. Plė­to­da­mas nuo­sa­vą vers­lą vers­li­nin­kas per trum­pą lai­ką to­kio pat są­nau­dų ir nau­dos san­ty­kio gau­ti ne­ga­lė­tų.

Ta­čiau Ne­ri­jus Ma­čiu­lis, ban­ko „Swed­bank“ vy­riau­sia­sis eko­no­mis­tas, pa­brė­žė, kad ab­so­liu­tin­ti fran­ši­zės bū­du vei­kian­čio vers­lo sėk­mės ne­rei­kė­tų. „Fran­ši­zės vers­las pri­klau­so nuo dau­gy­bės ap­lin­ky­bių: pir­miau­sia nuo są­ly­gų, taip pat kai­nos, už ku­rią vers­li­nin­kas gau­na tei­sę vyk­dy­ti veik­lą. Kar­tais fran­ši­zės kai­na yra fik­suo­ta, kar­tais už ją mo­ka­mas nu­sta­ty­tas mo­kes­tis ir da­lis apy­var­tos. Tai reiš­kia, kad sėk­mė pri­klau­so nuo to, kiek klien­tų pa­vyks­ta pri­trauk­ti“, – sa­kė jis.

Pa­šne­ko­vas pri­dū­rė, kad vers­lo sėk­mė už­sie­nio rin­ko­se dar ne­reiš­kia, kad jis pa­si­tei­sins ir Lie­tu­vo­je. Pa­vyz­džiui, mas­to eko­no­mi­jos dės­nis ga­li bū­ti ne­pa­kan­ka­mas, jei ne­su­si­da­ro rei­kia­mas pre­kės ar pa­slau­gos var­to­to­jų skai­čius.

Pra­bu­do ir smul­kie­ji verslininkai

Su­si­do­mė­ji­mas fran­ši­zė­mis, kaip tei­gė I. Mal­ki­nas, nuo­la­tos di­dė­ja. „Dau­gė­ja ne tik be­si­do­min­čių­jų, bet ir per­kan­čių­jų fran­ši­zes. Lie­tu­vo­je is­to­riš­kai su­sik­los­tė si­tua­ci­ja, kai di­džią­ją da­lį rin­ko­je esan­čių fran­ši­zių val­do di­des­nės kompanijos, o smul­kių­jų vers­li­nin­kų, per­kan­čių fran­ši­zes, pa­ly­gin­ti ne­daug. Džiu­gu, kad pa­sta­ruo­ju me­tu smul­kių­jų fran­ši­zės ga­vė­jų pra­dė­jo dau­gė­ti“, – sa­kė pa­šne­ko­vas.

Jo ma­ny­mu, su­si­do­mė­ji­mo au­gi­mui įta­kos tu­ri bręs­tan­ti vers­lo bend­ruo­me­nė ir di­des­nis jos pa­si­ti­kė­ji­mas pa­sau­li­nė­mis ten­den­ci­jo­mis, ak­ty­vus edu­ka­ci­nis dar­bas šio­je sri­ty­je. Re­zul­ta­tų da­vė ir ke­le­rius me­tus tru­kęs ak­ty­vus Lie­tu­vos po­pu­lia­ri­ni­mas.

„At­siž­vel­giant į tai, kad Lie­tu­vos rin­ka ga­na ma­ža, ji už­sie­niui pri­sta­ti­nė­ja­ma kar­tu su Lat­vi­ja kaip vie­nin­ga ir tu­rin­ti di­des­nę apim­tį. Pa­ste­bi­ma, kad Va­ka­rų Eu­ro­pos, Aus­tra­li­jos ir Azi­jos fran­ši­zės da­vė­jai Lie­tu­vą ir Lat­vi­ją ver­ti­na ne tik kaip įdo­mias rin­kas jų fran­ši­zėms par­duo­ti, bet ir kaip stra­te­gi­nę te­ri­to­ri­ją plė­trai į Bal­ta­ru­si­ją ir Ukrai­ną“, – sa­kė I. Mal­ki­nas.

Pa­ta­ri­mai per pen­kias minutes

Šiuo me­tu Jung­ti­nė­se Ame­ri­kos Vals­ti­jo­se įkur­to tink­lo „Re­max“ fran­ši­zę nu­si­pir­kęs Ne­ri­jus Lun­gys pa­sa­ko­jo, kad prieš tai nuo 2007 me­tų va­do­va­vo nuo­sa­vam vers­lui. Ta­čiau su­pra­tęs, kad bend­ro­vės sėk­mė nė­ra il­ga­lai­kė, ėmė dai­ry­tis nau­jų vers­lo kryp­čių.

„Ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to (NT) sri­tis ma­si­no jau ku­rį lai­ką, nes ma­no as­me­ni­nės ži­nios ir įgū­džiai šiam vers­lui la­bai tin­ka. Ta­čiau ne­rti sta­čia gal­va į ne­ži­no­mą rin­ką ne­si­no­rė­jo, juo­lab kad pra­stų pa­vyz­džių, kaip ne­rei­kia da­ry­ti vers­lo Lie­tu­vos NT rin­ko­je, bu­vo ir dar yra la­bai daug“, – pa­sa­ko­jo pa­šne­ko­vas.

Aps­vars­tęs dau­ge­lį vers­lo idė­jų N. Lun­gys vis dėl­to nu­spren­dė įsi­gy­ti „Re­max“ fran­ši­zę. Spren­di­mą pri­im­ti pa­ska­ti­no 2012 me­tų pa­bai­go­je Vil­niu­je vy­ku­si fran­ši­zių mu­gė. Jau po ke­lių mė­ne­sių, ga­vęs vi­sus rū­pi­mus at­sa­ky­mus apie verslo mo­de­lį, vers­li­nin­kas pa­si­ra­šė su­tar­tį.

„Prieš at­ei­da­mas į NT sri­tį aps­vars­čiau daug ki­tų įvai­rių vers­lo idė­jų, ta­čiau nė vie­na jų ne­iš­vy­do die­nos švie­sos, nes ban­kru­ta­vo - lai­mei, tik po­pie­riaus la­pe. Bū­da­mas vers­lus, ta­čiau ra­cio­na­lus no­rė­jau ras­ti to­kią sri­tį, ku­ri bū­tų ver­ta bran­giau­sio, ką tu­riu, – ma­no lai­ko in­ves­ti­ci­jos“, – pa­aiš­ki­no jis.

N. Lun­gys pa­ti­ki­no, kad vers­lo mo­de­lį perp­ra­to la­bai grei­tai, vos per ke­lis mė­ne­sius - per šį lai­ko­tar­pį sa­kė ga­vęs daug in­for­ma­ci­jos iš fran­ši­zės par­da­vė­jo, kom­pa­ni­jos kny­gos, in­ter­ne­ti­nių mo­ky­mų, api­man­čių 10 tūkst. va­lan­dų filmuotos me­džia­gos.

„Ži­nau, kad ki­lus bet ko­kiam vers­lo klau­si­mui rei­ka­lin­gą at­sa­ky­mą gau­siu per pen­kias mi­nu­tes iš ku­rio nors sa­vo ko­le­gų ki­tuo­se „Re­max“ biu­ruo­se. To ne­tu­rė­jau še­še­rius me­tus vys­ty­da­mas sa­vo anks­tes­nį vers­lą, ku­rio sėk­mei pa­siek­ti rei­kė­jo il­go ban­dy­mų ir klai­dų ke­lio“, – sa­kė N. Lun­gys.

Lei­džia veik­ti lokaliai

Ka­vi­nių tink­las „Cof­fee Inn“ yra vie­nas iš ne­dau­ge­lio lie­tu­viš­ko ka­pi­ta­lo tink­lų, ša­ly­je ple­čia­mų ir tra­di­ci­niu, ir fran­ši­zės bū­du. Kaip pa­sa­ko­jo „Cof­fee Inn“ bend­ra­tur­tis, ko­mu­ni­ka­ci­jos ir įvaiz­džio va­do­vas Ni­das Kiu­be­ris, nuo­sa­vas ka­vi­nių tink­las vei­kia ir yra ple­čia­mas Vil­niu­je bei Kau­ne, o ki­tuo­se mies­tuo­se vys­to­mas fran­ši­zių pa­grin­du. Šiuo pri­nci­pu jau vei­kia ka­vi­nės Šiau­liuo­se ir Klai­pė­do­je, ne­se­niai veik­lą pra­dė­jo ka­vi­nė Drus­ki­nin­kuo­se.

N. Kiu­be­ris pa­brė­žė, kad spren­di­mą plės­ti tink­lą fran­ši­zių pa­grin­du lė­mė ker­ti­nis kom­pa­ni­jos tiks­las ne tik par­da­vi­nė­ti ge­rą ka­vą, bet ir at­lik­ti so­cia­li­nės erd­vės funk­ci­ją. „Mes sten­gia­mės bū­ti lo­ka­lūs, o per nuo­to­lį už­ti­krin­ti ak­ty­vaus vietinio gy­ve­ni­mo ne­įma­no­ma. Ma­no įsi­ti­ki­ni­mu, tai tu­ri da­ry­ti žmo­gus, ku­ris gy­ve­na, kvė­puo­ja tuo mies­tu, su­pran­ta jį kaip nu­lup­tą“, – pa­aiš­ki­no pa­šne­ko­vas.

Jo tei­gi­mu, ka­vi­nių tink­las yra ga­vęs ne­ma­žai užk­lau­sų dėl fran­ši­zių ir ki­tuo­se mies­tuo­se, ta­čiau į juos ak­lai ne­si­ver­žia, esą svar­biau­sia ma­ty­ti il­ga­lai­kę pers­pek­ty­vą. „Ne­no­ri­me žmo­nėms už­dė­ti ro­ži­nių aki­nių. Mes pa­tys ga­li­me ga­na tiksliai nu­ma­ty­ti, ar fran­ši­zės pir­kė­jas ta­me mies­te kles­tės, ar vargs ir ga­liau­siai jos at­si­sa­kys. O juk to ne­rei­kia nei mū­sų pre­kės ženk­lui, nei tam žmo­gui“, – sa­kė „Cof­fee Inn“ va­do­vas.

Nors lie­tu­viai daž­niau ren­ka­si už­sie­nio kom­pa­ni­jų fran­ši­zes, N.Kiu­be­ris įsi­ti­ki­nęs, kad vie­ti­nės kom­pa­ni­jos ga­li bū­ti pa­trauk­les­nės dėl val­dy­mo pa­to­gu­mų ir ma­žes­nių pa­stan­gų įsi­lie­ti į rin­ką. „Ma­no ma­ny­mu, pirk­ti at­si­tik­ti­nį vers­lą, net jei jis ži­no­mas, yra ge­ro­kai dau­giau kai­nuo­jan­tis ma­lo­nu­mas. Vie­ti­nis vers­las la­biau įsi­gi­li­nęs į rin­kos niuan­sus, tu­ri vie­ti­nį pa­lai­ky­mą, be to, nė­ra tarp­kul­tū­ri­nių, kor­po­ra­ci­nių bar­je­rų“, – svars­tė jis.

Ne­įver­ti­na perspektyvų

I.Mal­ki­no tei­gi­mu, dau­giau­sia fran­ši­zės pa­grin­du ku­ria­mos pre­ky­bos ap­ran­ga, ava­ly­ne, kos­me­ti­ka ir pa­puo­ša­lais, taip pat vie­šo­jo mai­ti­ni­mo ir pa­slau­gų ga­lu­ti­niam var­to­to­jui įmo­nės.

Anot jo, taip pat pa­ste­bi­ma ten­den­ci­ja, kad vers­li­nin­kai do­mi­si fran­ši­zė­mis, ku­rios siū­lo ino­va­ty­vius klien­tų ap­tar­na­vi­mo bū­dus ar ne­stan­dar­ti­nius pro­duk­tus iš pir­mo žvilgs­nio už­pil­dy­to­se vers­lo ni­šo­se, pa­vyz­džiui, vie­šo­jo mai­ti­ni­mo sekto­riu­je. Ga­na di­de­lio su­si­do­mė­ji­mo su­lau­kia ir vi­so pa­sau­lio mas­tu ži­no­mos fran­ši­zės, to­kios kaip „Bur­ger King“ ar „Su­bway“. Be to, pa­sta­ruo­ju me­tu ėmė po­pu­lia­rė­ti tarp­tau­ti­nės fran­ši­zės, tei­kian­čios „vers­las vers­lui“ pa­slau­gas, pavyz­džiui, mo­ky­mus, va­dy­bos kon­sul­ta­ci­jas ar aps­kai­tą.

„De­ja, Lie­tu­vo­je vis dar yra vers­li­nin­kų, ku­rie va­do­vau­ja­si pri­nci­pu „pa­si­da­ryk pats“ ir ne­įž­vel­gia il­ga­lai­kės fran­ši­zės ver­tės, už ku­rią bū­tų pa­si­ruo­šę mo­kė­ti pi­ni­gus“, – ap­gai­les­ta­vo I. Mal­ki­nas.

Šaltinis www.lzinios.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...