captcha

Jūsų klausimas priimtas

Didieji pokyčiai: vyriausybė liepė ministerijoms sutaupyti ir sunešti 600 mln. eurų

Ateinančių metų biudžetą planuojanti vyriausybė užsimojo iš peties – visoms ministerijoms, išskyrus Krašto apsaugos, pasiūlė nusirėžti 616 milijonų eurų ir juos sumesti į bendrą „pokyčių krepšelį“. Kol krepšelis bus naudojamas 33-ims vyriausybės prioritetams, o išlaidos gynybai augs, bendras valstybės biudžetas kitąmet turės nedidėti – ministerijų klerkai turės susiveržti diržus.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Finansų ministerija atskiroms ministerijoms nurodė bendram „pokyčių krepšeliui“ sutaupyti iš viso 616 mln. eurų, kiekvienai ministerijai nurodytas jos indėlio dydis. Papildomus 240 mln. eurų į krepšelį planuojama skirti iš ES lėšų, tad bendra „permainų krepšelio“ suma išauga iki 856 mln. eurų.

Palyginimui, 616 mln. eurų yra daugiau nei šiemet skirta sveikatos apsaugai, ir tai dešimteriopai daugiau, nei planuojamos mokesčių pertvarkos kaina biudžetui (67 mln. eurų).

Ministerijos turi įvertinti, kur, augant ekonomikai ir atlyginimams, nusikirpti vidutiniškai po dešimtadalį išlaidų, ir viltis, kad vėliau dalis lėšų iš krepšelio nubyrės atgal kaip vyriausybės prioritetai.

15min gauti duomenys rodo, kad Kultūros ministerijai nurodyta išlaidas 2018 m. susimažinti 17,4 mln. eurų, tai sudaro dešimtadalį šiemetinio ministerijos biudžeto. Vidaus reikalų ministerija diržus turi „suveržti“ 14 mln. eurų – tai 6,6 proc. turėtų asignavimų.

Visas „pokyčių krepšelio“ dydis sieks apie dešimtadalį šiemetinio ministerijų biudžeto, tad kitoms ministerijoms tenka ir didesnis išlaidų mažinimo krūvis. Krašto apsaugos ministerija į krepšelį nesimes vienintelė, kol visos kitos ministerijos turi ieškoti „vidinių efektyvumo didinimo rezervų“.

Finansų ministerija tokį lėšų poreikį argumentuoja vyriausybės prioritetinių darbų finansavimu ir anksčiau prisiimtais įsipareigojimais.

Masinio taupymo programa?

2018 m. biudžetą ministerijoms nurodyta planuoti ne didesnį nei šiemet, o be to, iš jo dar reikia atimti baigiamas vykdyti programas ar priemones, ieškoti kitų būdų sutaupyti – mat visi sutaupymai keliaus į krepšelį.

„Būtina vykdyti atsakingą infliacijos nedidinančią (anticiklinę) politiką ir 2018 metais nedidinti bendrovės valstybės biudžeto asignavimų sumos, palyginti su 2017 metų lygiu“, – rašoma balandžio 19 d. vyriausybės protokole.

„Pokyčių krepšelis“ sudaromas iš lėšų, kurių nebereikės 2017 m. baigiamoms vykdyti programoms ir priemonėms bei kitaip numatomų sutaupyti lėšų.

„Ministerijos turi ieškoti vidinių efektyvumo didinimo rezervų ir perskirstyti išteklius, siekdamos finansuoti viešosios politikos pokyčiams būtinus ir kitus prioritetinius darbus“, – teigiama vyriausybės protokole.

Vyriausybė užsimojusi dideles lėšas nukreipti ir skolų grąžinimui ar vadinamam anticikliniam fondui kaupti.

Protokole pažymima, kad 0,4 procentai BVP sudarančios biudžeto pajamos bus laikino pobūdžio, ir jas reikėtų skirti valstybės skolos sumažinimui ir fiskaliniam valstybės rezervui kaupti, neprisiimti naujų įsipareigojimų.

Tad taupymui ar skolų grąžinimui galėtų būti paskirta apie 160 mln. eurų – tiek sudarytų 0,4 proc. nuo šiemet laukiamo 39,3 mlrd. eurų BVP.

Krepšeliu finansuos prioritetus, o pinigų kitur nėra

Finansų viceministras Darius Sadeckas 15min aiškina, kad vyriausybė turi pasitvirtinusi Stabilumo programą, kurioje numatytos trejų metų biudžeto išlaidos, o joms augimas nenumatytas.

„Lyginant su 2017 m., gryno valstybės biudžeto išlaidos neauga. O kita vertus, vyriausybė turi pasitvirtinusi programą, jos įgyvendinimo planą, turi pasitvirtinusi prioritetus ir jiems reikia pinigų. Tai šiuo atveju vyriausybė tam, kad galėtų įgyvendinti tuos planus, ji turi atlikti tam tikrą perskirstymą“, – sako D. Sadeckas.

Lėšų perskirstymas vyks tiek ministerijų viduje, tiek ir tarp atskirų ministerijų. Ministerijoms palikus apkarpytus biudžetus, vyriausybė savo prioritetus ketina finansuoti surinktu minėtu krepšeliu.

„Dėl to ji (Finansų ministerija – red.) ir laukia pasiūlymų iš ministerijų, kur jos galėtų paieškoti efektyvumo rezervų, kad tas krepšelis būtų surinktas. Tas krepšelis vėl būtų padalinamas toms pačioms ministerijoms – jos pasidalintų jį pagal nustatytus vyriausybės prioritetus. Nėra taip, kad ši suma kažkur dingsta ar išgaruoja“, – sako D. Sadeckas.

Prioritetiniai darbai, kuriems iš ministerijų ir renkamas minėtas krepšelis, buvo patvirtinti dar balandį – jų sąraše yra 33, ir jie yra iš itin įvairių ir plačių sričių, neaiškus ir lėšų poreikis.

D. Sadeckas negalėjo įvardyti, kokioms sritims ir kiek lėšų būtų skiriama – tai esą paaiškės po pasitarimų vyriausybėje su atskirų sričių ministrais birželio pabaigoje-liepos pradžioje.

„Dabar pasakyti, kam tos sumos klius arba kur mažės, yra šiek tiek per anksti. Krepšelio surinkimas yra darbinis procesas – ruošiamasi tiems pasitarimams su ministrais. Sprendimai, kam asignavimai didės, o kam mažės, bus priimti tuose pasitarimuose“, – patikina D. Sadeckas.

Susimes krašto apsaugai

Kadangi biudžeto didinti neketinama, o finansavimą didinti krašto apsaugai yra įsipareigota, ministerijos turės „susimesti“ Krašto apsaugos ministerijai.

„Pagal dabartinius skaičiavimus – taip, bet tai dar nėra tas galutinis (sprendimas – red.). Rudenį yra atnaujinamos makroekonominės prognozės ir ten dar gali situacija keistis. Bet pagal šios dienos informaciją taip“, – D. Sadeckas patvirtino, kad didėjant krašto apsaugos finansavimui, bendras biudžetas turės likti nepakitęs.

Anot jo, biudžeto formavimo procesas dar nesibaigęs, ir tai nereiškia, kad tokia situacija išliks.

„Nereikėtų daryti skubotų išvadų, kad dėl to kažkas nukentės šioje situacijoje“, – sako D. Sadeckas.

Paklaustas, pagal ką ministerijoms paskirtos taupymo kvotos, jis patikino, kad jos koreliuoja su bendru asignavimų dydžiu.

„Pačioms mažiausioms ministerijos daugiausiai nebuvo siūloma. Tai buvo kažkiek proporcinga jų valdomiems asignavimams“, – teigė Finansų ministerijos atstovas, tačiau konkrečių skaičių nepateikė.

Auganti ekonomika, kainos ir didėjantys rinkoje atlyginimai, panašu, taip pat nėra faktorius, kurį ministerijoms reikėtų kompensuoti.

„Kitos šalys turi tokį efektyvumo didinimą – kiekvienais metais ministerijų asignavimus mažina dviem procentais vien dėl to, kad jos kasmet turi efektyvinti veiklą. Jei kainos didėja, turi efektyvinti veiklą ir tai atsverti“, – receptą ministerijoms siūlo D. Sadeckas.

Kiek lėšų nuo asignavimų „nusibrauks“ Finansų ministerija, D. Sadeckas negalėjo tiksliai įvardyti: „Kadangi ne aš braukau, o kitas padalinys, neturiu informacijos, bet, man regis, virš 30 mln. eurų“.

Ingrida Šimonytė: 600 mln. eurų – labai daug

Buvusi finansų ministrė, Seimo narė Ingrida Šimonytė vertina, kad ministerijoms pasiūlyta dieta yra labai griežta, ir nesistebi, kad dėl to gali būti nepatenkintų. Ji teigiamai vertintų atsakingą fiskalinę politiką, tačiau pasigenda vyriausybės prioritetų.

„600 mln. eurų yra tikrai labai daug bendrame išlaidų lygyje. Na, bet tas biudžeto įšaldymas šių metų lygyje, vėlgi, atskyrus, krašto apsaugą ar kitus dalykus, kurie automatiškai įstatymų nustatyti, tarkime, pensijų indeksavimas, tai šaldyk nešaldęs – įstatymų nuostata turės būti vykdoma“, – pažymėjo I. Šimonytė.

Ji pastebi, kad dialogo su ministerijomis būta nedaug, jei ministerijose atsiranda „bruzdėjimų“. Mat ministerijose taupymo pasiūlymas priimtas labai „asmeniškai ir gynybiškai“.

„Man atrodo, kad ministrai pirmiausia turėtų susitarti, kas yra vyriausybės prioritetas, na, tarsi tai buvo susitarta priemonių plane... Nors premjeras daug kartų sakė, kad jam aišku, kokie yra prioritetai, bet jeigu ministerijos reaguoja į tai kažkokiu bruzdesiu ir šurmuliu, tai akivaizdu, kad nėra aišku“, – stebisi I. Šimonytė.

Anot jos, dabartinė vyriausybė yra „monogamiška“ ir nėra sulipdyta iš trijų ar keturių partijų, todėl sutarimą dėl prioritetų turėtų surasti lengvai ir ryžto turėtų nestokoti.

Taip pat ji tikina, kad biurokratai visuomet sieks maksimizuoti savo biudžetą: „kai Finansų ministerija išsiunčia 600 mln. eurų linkėjimus dėl biudžeto planavimo, institucijos pradeda kariauti savo karą“, kuris kartais būna pagrįstas, o kartais – „įprastas verslas“.

„Viskam pinigų neužtenka, be to, visada pageidavimai yra didesni nei galimybės, o dar yra tam tikri fiskalinės disciplinos dalykai – tiek ir iš nuosavo suvokimo, tiek ir iš ES teisės aktų. Tai iš tos realybės išeinant, vyriausybė vis tiek turi apsispręsti, kas jai yra prioritetas, nes prioritetas – viskas – negali būti“, – sako I. Šimonytė.

Ji primena, kad prieš 2008 m. krizę biudžeto lėšos buvo švaistomos ir prisiimtų įsipareigojimų vėliau pajamoms kritus nebuvo galima padengti. Ekonomikai augant biudžeto įšaldymo ji taupymu nevadintų.

„Dabar mes kalbam apie tai, kad biudžetas yra didesnis, klausimas – kiek didesnis“, – teigia I. Šimonytė.

Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close