captcha

Jūsų klausimas priimtas

Estijos premjeras nepalaiko Lietuvos pozicijos dėl bendrų energetikos projektų

Estijos premjeras Juris Ratas pareiškė nepalaikantis Lietuvos pozicijos dėl Baltijos šalių elektros sistemų sinchronizavimo su Vakarų Europa ir regioninio suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo vietos.
AFP/Scanpix nuotr.
AFP/Scanpix nuotr.

Pasak J. Rato, Estija palaiko idėją sistemas sinchronizuoti per Lenkiją, nutiesus dvi atskiras perdavimo linijas.

„Baltijos šalių energetikos sistemų sinchronizavimu turi būti siekiama trijų tikslų: garantuoti didelį saugumą ir tiekimo nepriklausomumą, užtikrinti elektros energijos rinkos veikimą ir taip pat tai, kad vartotojų išlaidos būtų kuo mažesnės“, – pareiškė Estijos vyriausybės vadovas, antradienį Taline susitikęs su Lietuvos prezidente Dalia Grybauskaite.

Pastaroji ir Estijos premjeras taip pat aptarė regioninio SGD terminalo problemą.

„Plaukiojantis SGD terminalas ant nuomojamo laivo Klaipėdoje užtikrino trumpalaikį sprendimą ir diversifikavo dujų tiekimo šaltinius regione, tačiau ilgalaikis sprendimas būtų regioninis SGD terminalas Suomijos įlankoje. Europos Komisijos užsakymu atliktame tyrime taip pat palaikomas toks ilgalaikis sprendimas“, – pareiškė J. Ratas.

Kartu jis pažymėjo, kad Estija ir Lietuva laikosi panašios nuomonės dėl europinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“.

„Tai regionui itin svarbus projektas, kuris paskatins Baltijos šalių ūkių augimą ir užtikrins nuolatinę transporto jungtį tarp Baltijos šalių ir likusios Europos dalies. Mums taip pat reikia kartu pasistengti užtikrinti, kad kuo didesnis bendras „Rail Baltica“ finansavimas būtų skirtas ir kitu Europos Sąjungos biudžeto laikotarpiu“, – pareiškė Estijos vyriausybės vadovas.

Nesutarimai dėl sinchronizacijos tarp Estijos ir Lietuvos kyla jau kurį laiką. Iš pradžių Estija laikėsi pozicijos, kad Baltijos šalių elektros tinklai turi būti sinchronizuojami povandeninėmis jungtimis per Suomijos įlanką su Skandinavija, tačiau Europos Komisijai pareiškus, kad optimaliausias variantas būtų sinchronizuotis per Lenkiją, ėmė kelti „LitPol Link“ jungčių skaičiaus klausimą.

Estija siekia, kad būtų nutiesta antroji jungtis, tačiau su tuo nesutinka Lenkija, teigianti, kad dėl gamtosauginių reikalavimų to padaryti neįmanoma. Lietuva baiminasi, kad ginčijantis su Lenkija dėl antros jungties, sinchronizavimo projektas užsitęs ne iki 2025 metų, o iki 2030 metų ar vėliau, todėl sutinka sinchronizuotis per vieną elektros jungtį.

Latvijai ir Estijai pradėjus abejoti galimybe sinchronizuotis per vieną jungtį, Lietuvos elektros perdavimo operatorė „Litgrid“ iškėlė idėją antrąją jungtį nutiesti jau po 2025 metų, kai numatyta įgyvendinti projektą ir atsijungti nuo rusiškojo BRELL elektros žiedo.

Lietuva siekia, kad Klaipėdos SGD terminalas gautų ES paramos, kuri, neoficialiomis žiniomis, galėtų siekti iki 150 mln. eurų, tačiau tam reikia latvių ir estų pritarimo. Estija pati turi SGD projekto ambicijų ir norėtų gauti ES paramos, todėl šalys diskutuoja, kuris projektas atitiktų regioninio statusą.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close