captcha

Jūsų klausimas priimtas

Lietuvos bankas: NT kainos ir paskolų dalijimas pradeda kelti grėsmę

Lietuvos bankas įžvelgia grėsmių dėl itin spartaus skolinimosi tempo ir per sparčios nekilnojamojo turto plėtros Lietuvoje – nors dabar šalies finansų sektorius yra atsparus galimiems šokams, tačiau per porą metų stabilumo pamatai gali aptrupėti.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Šiuo metu Lietuvos bankai yra vieni pelningiausių Europoje ir turi finansines galimybes atlaikyti galimus sukrėtimus.

Lietuvos bankas įžvelgia besiformuojančias grėsmes: NT ir kreditavimo augimas Lietuvoje – vienas sparčiausių Europoje, be to, nepalankūs vėjai pučia iš Šiaurės – Skandinavijoje NT rinkos raida gali atsiliepti neigiamai.

„Ir auganti ekonomika, ir naujausi vadinamieji streso testai, parodantys, kaip mūsų bankai atlaikytų galimus šokus, patvirtina, kad Lietuvos finansų sektorius yra stiprus. Tačiau sparčiai didėjant kreditavimui negalime prarasti budrumo – turime užtikrinti, kad skolinimo politikos kartelė būtų iškelta aukštai. Bankai neturėtų pamiršti praeities pamokų ir, finansiniam ciklui perėjus į augimo fazę, privalo būti pasirengę galimiems iššūkiams“, – sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.

Lietuvos bankas skaičiuoja, kad per 2016 m. skolinimo tempas gyventojams ir įmonėms išaugo daugiau nei 8 proc. ir dvigubai viršijo BVP augimą. Labiausiai didėjo NT paskolų portfelis.

„Lietuvoje NT rinka šyla, bet apie jos perkaitimą kalbėti per anksti. Vis dėlto, jei NT rinkos temperatūra pakiltų virš saugios ribos, esame pasirengę nedelsdami reaguoti ir riboti pernelyg rizikingą NT rinkos ir skolinimo raidą. Priemonių tam turime“, – sako V. Vasiliauskas.

Lietuvos bankas kasmet atlieka šalies bankų testavimą, parodantį, kaip jie veiktų nepalankiausiomis sąlygomis. Naujausi skaičiavimai rodo, kad bankai ir visa šalies finansų sistema šokams yra atspari: jei BVP smuktų iki 10 proc., reikšmingai mažėtų prekyba, pajamos ir vartojimas, o NT kainos nukristų 17 proc., bankai patirtų apie 730 mln. eurų nuostolių. Nepaisant to, bankų kapitalo pakankamumas išliktų aukštas, papildomo kapitalo bankams beveik nereikėtų.

Grėsmių Lietuvai kelia Švedijoje ir Norvegijoje besipučiančios NT kainos ir augančios skolos. Jei šiose šalyse NT kainos staiga kristų, Lietuvoje galėtų brangti paskolos ir mažėtų skolinimo apimtys.

Tobulėjant informacinėms technologijoms, vis daugiau paslaugų teikiant elektroninėje erdvėje, stiprėja ir kibernetinių nusikaltimų grėsmė. Ją, kaip didžiausios svarbos riziką šalies finansų sistemai, 2017 m. gegužės mėn. Lietuvos banko atliktoje apklausoje įvardijo finansų rinkos dalyviai.

„Natūralu, kad su technologijomis atsiranda ir pavojų. Juos svarbu tinkamai įvertinti ir užkirsti jiems kelią. Lietuvos bankas pirmasis euro zonoje atliko išsamią šalies bankų kibernetinio saugumo patikrą. Ji nebuvo privaloma, bet joje sutiko dalyvauti visi pagrindiniai rinkos dalyviai. Rezultatai neblogi, tačiau negalima atsipalaiduoti, kadangi kibernetiniai nusikaltėliai į priekį žengia tokiu pat greičiu, kaip ir technologijos. Savo ruožtu ir toliau atidžiai vertinsime padėtį ir tikrinsime rinkos dalyvių pasirengimą kibernetiniams netikėtumams“, – sako V. Vasiliauskas.

Lietuvos finansų sistemą pernai stiprino augęs bankų sektoriaus pelningumas. Palyginti su 2015 m., Lietuvoje veikiančių bankų pelnas 2016 m. išaugo 17 proc. ir sudarė 252,2 mln. Eur – bankai gebėjo reikšmingai sumažinti palūkanų išlaidas, jų veiklos efektyvumas tapo vienas didžiausių Europoje. Palūkanų išlaidų mažėjimui įtakos turėjo mažesnės siūlomos indėlių palūkanų normos. Administracinės išlaidos šiek tiek didėjo, tačiau dėl labiau išaugusių pajamų bankų veiklos efektyvumo rodiklis gerėjo.

Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...