captcha

Jūsų klausimas priimtas

Darbdaviai renkasi daugiau mokėti patyrusiam, o ne investuoti į specialistų ugdymą

„Ar norėtum sau susikurti darbo vietą?“, – klausia reklaminiuose universiteto plakatuose pavaizduoti žymūs Lietuvos verslininkai Arvydas Avulis, Antanas Zabulis ir kiti. Verslininkai atvirauja, kad tą norimą darbo vietą studentams sukurti nėra lengva – kyla rizika, kad į žmogų investuotas laikas ir pinigai neatsipirks, nes kurį laiką įmonėje praleidęs darbuotojas perbėgs pas konkurentus.
 
A. Valiulis, BFL nuotr.
A. Valiulis, BFL nuotr.

„Ar norėtum sau susikurti darbo vietą?“, – klausia reklaminiuose universiteto plakatuose pavaizduoti žymūs Lietuvos verslininkai Arvydas Avulis, Antanas Zabulis ir kiti. Verslininkai atvirauja, kad tą norimą darbo vietą studentams sukurti nėra lengva – kyla rizika, kad į žmogų investuotas laikas ir pinigai neatsipirks, nes kurį laiką įmonėje praleidęs darbuotojas perbėgs pas konkurentus.

Personalo atrankos specialistų teigimu, menkas lojalumas kyla ne dėl jaunų žmonių kaltės, o dėl atsainaus darbdavių požiūrio, kai į metus ar kelis įmonėje dirbusį žmogų vis dar žiūrima kaip į studentą.

Kvalifikuotų darbuotojų neranda

Statybų bendrovės „Hanner“ vadovas A.Avulis sako, kad Lietuvos darbo rinkoje šiuo metu susidariusi paradoksali situacija: nors nedarbas mažėja, šalyje vis dar yra santykinai daug bedarbių ir įmonės siūlo geras darbo vietas bei didelius atlyginimus, bet kvalifikuotų darbuotojų surasti nepavyksta.

O išeitis samdyti tik baigusius studijas nevilioja.

„Tik baigusių universitetus ir dar neturinčių patirties rinkoje yra daug, bet priėmus tokius žmones į darbą atsiranda daug problemų, juos reikia ugdyti ir mokyti. Tačiau kas dar mažiau motyvuoja eiti šiuo keliu – į darbuotojo ugdymą investuoji laiką, o po metų ar dvejų jis pereina į kitą darbą. Mes jaunus žmones taip ugdėme pastaruosius kelerius metus ir dabar tokios taktikos atsisakome“, – pasakoja verslininkas.

Esą darbuotojų ugdymas įmonei 9 iš 10 atvejų baigiasi jų perėjimu į kitą kompaniją, todėl A.Avulis sako, kad priimtinesnis darbuotojų paieškos būdas – skelbti konkursą ir ieškoti turinčio didesnę patirtį žmogaus, kuris galėtų atlikti darbą savarankiškai, be kitų pagalbos

„Mūsų šalyje požiūris į darbą yra postsocialistinis, reikia naujos kartos. Nėra labai blogai, kad žmonės padirbės užsienyje ir grįš į Lietuvą. Emigravę dirba labai sunkiai ir ten supranta, kad didesnį atlyginimą gali užsitarnauti tik savo darbu“, – priduria verslininkas.

Ne laikas gulėti pliaže

„Omnitel“ prezidentas A. Zabulis pritaria, kad kai kurių sričių darbuotojų rasti sunku. Esą taip yra dėl nuolat spartėjančios konkurencijos versle ir nuolat augančių reikalavimų darbuotojams.

„Verslas Lietuvoje tampa dinamiškesnis, konkurencingesnis. Yra daug veiklų, kurios prieš penkerius metus neegzistavo, o dabar darbuotojams reikia persiorientuoti. Šia prasme darbuotojai nesimėto ir jų reikia paieškoti. Tokių, kurie sugebėtų susitvarkyti su šių dienų iššūkiais, yra vienetai“, – aiškina pašnekovas.

A. Zabulis sako, kad viena priežasčių, dėl kurių sunku rasti darbuotojų, yra ir mūsų šalies švietimo sistema, kuri nesugeba paruošti tiek kvalifikuotų darbuotojų, kiek reikia.

Reklaminiame ISM „Omnitel“ prezidentas studentams siūlo atlikti praktiką „Omnitel“. Esą šis reklaminis plakatas yra tarsi priminimas, kad vasara gali būti puiki proga rasti praktikos vietą arba darbą: „Reklama yra daugiau paskatinimas, kad studentai nemiegotų. Vasara ne laikas, kai turi pliaže gulėti. Studentai turėtų mėginti vienokias ar kitokias mintis patausoti praktikai, rasti įmonę, atitinkančią jų specializaciją ir padirbėti.“

Rinkoje karaliauja darbuotojai

Personalo paieškos ir atrankos įmonės „Indigroup“ vadovas Karolis Blaževičius, paklaustas, dėl kokių priežasčių jauni darbuotojai palieka bendroves, aiškina, kad dėl to dažnai kalti patys darbdaviai.

„Problema yra ne ta, kad darbuotojai išeina, o ta, kad praėjus dvejiems metams nuo įdarbinimo į jį vis dar žiūrima kaip į naujoką. Jei žmogus įmonėje per pusmetį užėmė rinkodaros vadybininko poziciją, kodėl jis po pusantrų metų negalėtų užimti aukštesnės pozicijos? Jei jauno žmogaus po pusantrų metų nepaaukština ar jis negauna didesnio atlyginimo, ilgainiui jis pradeda ieškoti kitos įmonės“, – kalba K.Blaževičius.

Jis priduria, kad dabar tam, kad išlaikytų darbuotojus įmonės turi dėti daugiau pastangų nei anksčiau – maždaug prieš pusmetį svarstyklės persisvėrė į kitą pusę ir sunkmečiu sąlygas darbuotojams diktavę darbdaviai jau nebėra padėties šeimininkai.

„Keista, kad įmonės dažnai personalo grandžių ieško iš išorės, neieško vadovų iš vidaus ir nesiūlo žmonėms sudalyvauti konkursuose. Net ir tokiu atveju, jei žmogus dar negali užimti tam tikros pozicijos, jam reikia sudaryti progą dalyvauti konkurse. Jei jis ir nelaimės konkurso, jausis įvertintas. O ką gali žinoti, gal jis tą konkursą ir laimės“, – apibendrina pašnekovas.

 

Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...