captcha

Jūsų klausimas priimtas

Europos Komisija skelbia rekomendacijas Lietuvai: atkreipė dėmesį į mokesčių surinkimą

Lietuvos ekonomika rodo sveikus makroekonominius rodiklius, todėl Europos Komisija kviečia išnaudoti šį laikotarpį struktūrinėms reformoms socialinėje srityje bei įgyvendinti priemones produktyvumui didinti. 
BNS nuotr.
BNS nuotr.

EK tenkina Lietuvos prašymą pasinaudoti Stabilumo ir augimo pakto lankstumo nuostata, nes planuojamos esminės struktūrinės reformos pensijų sistemos ir darbo santykių srityse gali turėti teigiamą poveikį ilgalaikiam viešųjų finansų tvarumui ir užimtumo didėjimui. Šiuo metu Lietuva vertinama kaip galinti 2017 m. dar papildomai nukrypti 0,4 proc. nuo užsibrėžto vidutinio laikotarpio biudžetinio tikslo (struktūrinis biudžeto deficitas negali viršyti 1 proc. BVP), be jau anksčiau leisto 0,1 proc. nukrypimo dėl nuo 2016 m. įgyvendinamos sisteminės pensijų reformos, rašoma pranešime žiniasklaidai.

EK pažymi, kad dėl minimalaus darbo užmokesčio ir jo neapmokestinamos dalies didinimo mokesčių našta mažiausiai uždirbantiems buvo reikšmingai sumažinta ir šiuo metu priartėjo prie ES vidurkio. Tačiau mokestiniai praradimai buvo kompensuojami tik ribotai, mokestinės pajamos kaip BVP dalis išlieka viena mažiausių ES ir tai riboja Lietuvos galimybes įveikti socialinius iššūkius. Mažas mokestines pajamas lemia palyginti didelė šešėlinė ekonomikos dalis ir maži aplinkosauginiai bei kapitalo mokesčiai. Komisija rekomenduoja gerinti mokestinių prievolių vykdymą ir plėsti mokesčių bazę įtraukiant šaltinius, kurie mažiau kenkia ekonomikos augimui.

EK pastebi, kad didelė patiriančių skurdo ar socialinės atskirties riziką dalis bei didėjanti pajamų nelygybė kenkia ekonominiam augimui, makroekonominiam stabilumui ir įtraukios visuomenės raidai. Mokesčių ir socialinių išmokų sistema yra viena mažiausiai veiksmingai mažinančių pajamų nelygybę ES. Todėl EK rekomenduoja gerinti socialinės apsaugos sistemos adekvatumą.      

Mažėjant darbingo amžiaus žmonių ir lėtėjant darbo našumo augimui, svarbu rūpintis, kad švietimo sistema būtų pajėgi suteikti tinkamus gebėjimus. Tačiau mokinių su nepakankamais pagrindiniais gebėjimais dalis išlieka didelė. Nepaisant didelės dalies įgyjančiųjų aukštąjį išsilavinimą, aukštajam mokslui kliudo prasti kokybės standartai ir finansinės paskatos, skatinančios ne aukštus veiklos rezultatus, o neefektyvų veiklos mastą. EK rekomenduoja gerinti švietimo sistemos rezultatus finansiškai skatinant mokymo kokybę tiek mokyklose, tiek ir aukštojo mokslo institucijose. Gebėjimų trūkumo problemą taip pat rekomenduojama spręsti efektyvesnėmis aktyvios darbo rinkos politikos priemonėmis ir skatinant mokymąsi visą gyvenimą.

Prasta visuomenės sveikata vis dar turi neigiamą įtaką darbo rinkai ir darbo našumui. Todėl EK taip pat rekomenduoja gerinti sveikatos apsaugos sistemą daugiau dėmesio skiriant ligų prevencijai, vaistų įperkamumui ir ambulatoriniam gydymui.

2000–2015 Lietuvos darbo našumo augimas buvo vienas sparčiausių ES, tačiau pastaruoju metu jo augimas sulėtėjo. Viešosios investicijos į MTEP (R&D) šiek tiek viršijo ES vidurkį 2015 metais. EK rekomenduoja gerinti viešųjų investicijų efektyvumą ir stiprinti jų ryšį su šalies strateginiais tikslais.

EK rekomendacijas valstybėms narėms svarstys ir tvirtins ES Taryba bei Europos Vadovų Taryba. Tuomet valstybės narės turės rekomendacijas įgyvendinti ir įtraukti jas į 2017–2018 m. nacionalinės politikos ir biudžeto planus.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close