captcha

Jūsų klausimas priimtas

Naujas reikalavimas nuo liepos nulems atlyginimo dydį

Pagal naują Darbo kodeksą nuo liepos 1 dienos minimalus mėnesinis atlyginimas (MMA) galės būti mokamas tik nekvalifikuotiems darbuotojams.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Tačiau tokia nuostata kelia daug klausimų, kas yra tas nekvalifikuotas darbas, ar valytoja, dirbanti su tam tikra valymo įranga, irgi yra nekvalifikuota darbuotoja.

Tokie ir panašūs klausimai kyla tiek profsąjungų, tiek darbdavių atstovams. Pastarieji baiminasi, kad tokia nuostata darbdaviams sukels daug nepatogumų ir jie galės būti baudžiami greičiau, nei bus spėta išsiaiškinti apibrėžimo vingrybes.

A. Černiauskas: nekvalifikuotų darbuotojų Lietuvoje nėra

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas DELFI teigė, kad nuostata mokėti MMA nekvalifikuotiems darbuotojams iš esmės yra neaiški.

„Aš nežinau tokio darbo, kuris būtų nekvalifikuotas. Europoje daugiau vartojamas terminas – mažesnės kvalifikacijos darbas. Tas pats krovėjas turi turėti kvalifikaciją, nes jis važinėja su vežimėliu, kilojančiu prekes, tam reikalinga tam tikra kvalifikacija. Kiemsargis irgi turi turėti kvalifikaciją, valytoja tuo labiau – juk chemikalai ir pan. Čia ne tai, kad ji turi šlapią skudurą ir į šaltą vandenį merkia.

Ta nuostata turėtų būti įtraukta į darbo apmokėjimo sistemą, kuri turi būti skaidresnė ir aiškesnė. Turi būti aiškiai numatytos darbuotojų galimybės gauti didesnį užmokestį. Pavyzdžiui, per darbuotojo veiklos vertinimą arba per papildomų profesijų įsigijimą, reikalingą tam darbui.“

Jis tvirtino, kad Lietuvoje visiems darbams dirbti reikia specialių žinių ir gebėjimų, todėl nekvalifikuoto darbo negalėtų net apibrėžti.

„Nekvalifikuoto darbuotojo sąvokos aš neįsivaizduoju, nes visur reikia tam tikrų žinių, gebėjimų, jis vis tiek bent mažos kvalifikacijos yra. Yra kita problema, nežinau, kaip būtų vertinamas mažai kvalifikuotas darbas tam tikrame sektoriuje.

Pavyzdžiui, transporto sektorius. Yra vienas vairuotojas, kuris turi B kategoriją ir gali vairuoti lengvus automobilius ir kitas, galintis vairuoti krovininį transportą. Kaip tada? Tai gal reikėtų kiekviename sektoriuje kvalifikuoto darbo apibrėžimą įdėti, tada būtų aiškiau“, – siūlė jis.

Tuo tarpu Darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas kelia klausimą, kur yra riba, kada darbuotojas jau yra kvalifikuotas.

„Pavyzdžiui, turime labai aukštos kvalifikacijos statybininką, tačiau jis tiesiog kloja plyteles. Tai kvalifikuotas darbas ar ne? Čia yra požiūrio klausimas. Šioje vietoje diskusija nepabaigta.

Manau, kad mes nepribrendome prie to aiškaus supratimo. Ir čia atsiranda didelės iniciatyvos iš mokesčių inspekcijų, kurioms teks pildyti biudžetą tiesiog saldofoniškai, t. y. kaip avinams, kurie nieko nemąsto, bet eina į priekį, čia dar iš tarybinės leksikos.

Girdėjau tokių pamąstymų, kad inspekcijos darys auditus per įmones, tikrins popierius ir jei pamatys, kad yra, pavyzdžiui, aukšto mokslo diplomas, bet mokamas minimumas, sakys, kad toks darbas negali būti nekvalifikuotas.“

D. Arlauskas pateikė realų pavyzdį, vykusį vienoje maisto pramonės įmonėje: „Atėjo moteris, baigusi Žemės ūkio akademiją, jai pagal jos diplomą suteikė tam tikrą darbo vietą, tačiau pasirodė, kad ji nieko nesugeba. Tada ją perkėlė į žemesnę vietą – vėl nesisekė, kol galiausia ji pasiprašė būti pakuotoja – užsukinėti buteliams kamščius, vaizdžiai tariant.

Na, nekvalifikuotas darbas tai, bet kaip pasižiūrės mokesčių inspekcija? Pagal ką vertins? Pagal popierių, kuris nesuteikė jai jokių įgūdžių ar pagal realų darbuotojo našumą?“, – kelia klausimą.

Darbdaviams kelia baimę

D. Arlauskas buvo atviras: tokia nuostata darbdavius gąsdina dėl apibrėžimo neaiškumo.

„Kad ir su ta pačia valytoja. Juk gali būti labai skirtingos situacijos. Jei, tarkime, ji dirba tik su šluota – gali būti vienos kvalifikacijos, jei naudoja chemines medžiagas, tam tikrą įrangą, gal valdo robotą, valantį grindis – tai jau reikalauja įgūdžių. O gal dirba penkerius metus, labai patobulėjo ir tą patį plotą išvalo daug greičiau, dirba efektyviau.

Nekvalifikuotas, darbas vaizdžiai tariant, duobės kasimas kapinėse. Čia turbūt niekam nekils abejonių. Arba kokių akmenų rinkimas iš laukų. Bet jeigu tu atsisėsi į traktorių ir su juo rinksi akmenis – tai jau bus kvalifikuotas darbas“, – sako jis.

Panašią nuomonę turi ir A. Černiauskas: „Tu turi VGTU diplomą kaip suvirintojas, bet ateini dirbti kasininku. Tai jau skaitosi kaip aukšta kvalifikacija tai specialybei ar ne, bet viskas yra labai sudėtinga. Tu ateini dirbti, ir šioje vietoje tavo kvalifikacija skaitosi žema, nes neturi nei įgūdžių, nei pasiruošimo dirbti tą darbą.

Turėtų būti aiškiai įvertinta, kokia kvalifikacija, kokioje srityje būtų reikalinga. Turėtų būti Vyriausybės išaiškinimas“, – sako jis.

Darbdavių akimis, anot D. Arlausko, nekvalifikuotas darbas yra toks, kuriam nereikia nei žinių, nei įgūdžių, nei sudėtingos technikos. Tačiau, kadangi šiuo metu apibrėžimas Darbo kodekse nėra iki galo aiškus, darbdaviai baiminasi jų laukiančių nuobaudų ir sankcijų.

„Mes sakome, kad pats principas mokėti MMA nekvalifikuotiems darbuotojams yra teisingas, bet neaišku, kas tie nekvalifikuoti darbuotojai, iš „Sodros“ vadovų atsiliepimų matome, kad „Sodra“, Mokesčių inspekcija pažiūrės taip, kaip jiems reikės pažiūrėti. Jiems bus užkrautas uždavinys surinkti biudžetą, o čia prasidės visi cirkai.

Taip, mus gąsdina, nes mes neišsidiskutavome iki galo, o per tą laiką, kol aiškinsimės, gali prasidėti baudžiamosios operacijos“, – nuogąstavo jis.

Atlyginimą gali pakelti vos vienu euru

A. Černiauskas atkreipė dėmesį į kitą Darbo kodekso ydą. Nors pagal nuostatą darbdavys negalėtų kvalifikuotam darbininkui mokėti mimimumo, nėra nustatyta, kiek tas atlyginimas turėtų būti didesnis.

„Gali ir vienu ir penkiais ar dešimčia eurų padidinti, mokėti 381 eurą (šiuo metu Lietuvoje MMA – 380 eurų – DELFI) ir įstatymo reikalavimas kaip ir yra vykdomas.

Kaip suprantu, kodekso rengėjai manė, kad su šia nuostata įvyktų atlyginimų šuolis, specialistas negautų minimalaus atlyginimo, kas dažnai matoma regioninėse įmonėse, pradedant nuo sargo – baigiant staklininku. Jų atlyginimas yra minimalus, o kad bus pakeltas vienu ar dešimčia eurų – nieko nepakeis.“

Jis siūlo nustatyti konkrečią kertelę, kiek tas atlyginimas turėtų būti aukštesnis, pavyzdžiui, 10 procentų arba atskaitos taškus, kada atlyginimas turėtų kilti. „Tas atskaitos taškas turi būti susietas su darbo apmokėjimo sistema. Minimali kvalifikacija, tarkime, 390 eurų, jei aukštesnė, žmogus turi išsilavinimą, darbo patirtį – 400-450 eurų ir pan.“

D. Arlauskas tvirtina, kad terpė padidinti atlyginimą vos vienu eurų ir mokėti 381 eurą – yra sudaryta, tačiau tai nereiškia, kad darbdaviai taip ir elgsis.

„Profsąjungos linkusios ironizuoti, bet mes kalbame apie požiūrį, ar 10 ar 20 ar 30 procentų kelti priklauso ir nuo darbuotojo rezultatų, jo motyvacijos, noro

Yra darbdavių, kurie pamato, kad žmogus generuoja idėjas, neša didesnę naudą, srautus formuoja, tad nekyla klausimų, keliama gali būti ir daugiau. Tai, kad darbdaviai vertina ir kažkaip paskatina – jau yra svarbu. Ne diplomas lemia darbo našumą“, – pabrėžia.

Anot A. Černiausko, MMA iš viso neturi būti mokamas niekam, tai teturi likti kaip orientacinis taškas. Apskritai jis teigia, kad Lietuvoje jau pribrendo laikas diferencijuoti MMA.

„Gal reikėtų žengti tą žingsnį, kad nustatome, tarkime, Vilniuje 500 eurų MMA, nes dabar tas minimalus atrodo juokingai, o kokiame Jurbarke ar Šalčininkuose palikti 380 eurų. Tada būtų tam tikra lygybė įvesta, nes kur aukštesnis pragyvenimo lygis – minimalus turėtų būti didesnis.

Lygiai tas pats ir sektoriuose, kai vairuotojų vidutinis atlyginimas dabar yra daugiau nei 1000 eurų, o tarptautinių pervežimų vairuotojai dirba už 500 eurų. Ar tai nėra absurdas“, – klausia jis.

K. Zaura: ir mokslų daktaras gali būti nekvalifikuotas darbininkas

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo departamento direktorius Kęstutis Zaura DELFI aiškino, kad nekvalifikuotas darbas Darbo kodekse apibrėžtas aiškiai, be to, galima remtis ir papildomais šaltiniais.

„Kodekse yra labai konkretus apibrėžimas. Kitas, matyt, išsigelbėjimo šaltinis būtų ministerijos skelbiamas profesijų klasifikatorius, kuriame išvardintos profesijos, klasifikacijos, minima, kurie darbai priskiriami prie nekvalifikuotų.

Gali visą laiką kilti ginčų dėl tos nuostatos, kad vienas darbas yra kvalifikuotas, kitas ne, bet tokiu atveju žmogus gali kreiptis į ginčų komisiją ir sakyti, kad tas darbas, kurį aš atlieku, reikalauja tam tikros kvalifikacijos, nes, pavyzdžiui, darbdavys paprašė, kad aš turėčiau kažkokį diplomą gauti tam darbui dirbti. Pvz. kavinės padavėjas, jei jo paprašys baigti kažkokius kursus, negalima bus sakyti, kad jis dirba nekvalifikuotą darbą“, – sako jis.

Paklaustas, ar kvalifikuotu darbuotoju būtų laikomas mechanikos specialybės aukštojo mokslo diplomą turintis asmuo, po mokslų neradęs darbo ir įsidarbinęs kasininku parduotuvėje, K. Zaura atsakė, kad veikiausia ne:

„Čia būtent ir reikėtų vengti šitų interpretacijų. Gali žmogus ir mokslų daktaru būti, bet jei jis dirbs nekvalifikuotą darbą, jam galima bus mokėti minimalų atlygį. Pats darbas nereikalauja tokios profesijos ir pats darbdavys nereikalaus, kad žmogus turėtų daktaro išsilavinimą. Čia ne pats žmogus turi turėti diplomą, čia pati darbo vieta turi reikalauti pati iš savęs tos kvalifikacijos ar profesinių gebėjimų.“

Užsiminus apie valytojo darbo specifiką ir kaip reikėtų vertinti tokį atvejį, K. Zaura išskyrė rankų ir technikos reikalaujantį darbą: „Jei valytoja darbą atliktų rankomis, su šluota – tai taip, galima būtų teigti, kad tai nekvalifikuotas darbas. Jei reikėtų kažkokių specifinių žinių, dėl tų pačių cheminių valymo medžiagų ar specialios technikos valdymo, jau galima būtų sakyti, kad tai reikalauja specialių gebėjimų, todėl to negalima prilyginti nekvalifikuotam darbui.“

Pasidomėjus, kodėl šių paaiškinimų stokojama Darbo kodekse, K. Zaura pabrėžė, kad remtis reikėtų minėtu Profesijų klasifikatoriumi.

„Jis yra pakankamai aiškiai apibrėžtas, tvirtinamas Ūkio ministro įsakymu, o pačiame Darbo kodekse aiškiai išskirta nėra. Bet ką norėčiau aiškiai pabrėžti, mes užmirštame, kad iki šiol apskritai tokios nuostatos neturėjome, tai yra naujas dalykas ir, be abejo, kyla labai daug klausimų“, – sakė jis.

K. Zaura taip pat pridūrė, kad dėl ribos, kiek turi būti keliamas atlyginimas kvalifikuotum darbuotojui, turi būti susitarimo tarp darbdavio ir darbuotojo reikalas.

„Taip, galbūt bus tokių atvejų, kad žmonėms bus mokamas nedaug padidintas atlygis, bet vėlgi reikia įvertinti tai, kad šiuo metu ypač kvalifikuotos darbo jėgos Lietuvos darbo rinkoje kuo toliau tuo labiau trūksta, ir nėra perspektyvos, kad jos netruks ateityje.

Vadinasi, kuo toliau, tuo labiau toks darbuotojas bus vertinamas, ir darbdaviai turės konkuruoti, o tai reikš, kad jis galės gauti didesnį atlyginimą“, – sakė jis.

DELFI primena, kad Seimas iki liepos 1 d. yra atidėjęs naujojo Darbo kodekso įsigaliojimą.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close