captcha

Jūsų klausimas priimtas

Verslininkai tikina: įsivedę eurą staigaus prekių kainų šuolio nepajustume

Didžioji dalis Lietuvos verslininkų pritaria euro įvedimui mūsų šalyje, tik nesutaria dėl palankiausios verslui įvedimo datos. Pasak verslininkų, baimintis staigaus kainų šuolio įsivedus eurą neverta – galimas tik 0,2 proc. infliacijos paspartėjimas dėl vienkartinių išlaidų apskaitos sistemų keitimui ir apvalinimo efekto, rodo Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) atlikta verslininkų apklausa.
BFL nuotr.
BFL nuotr.

Didžioji dalis Lietuvos verslininkų pritaria euro įvedimui mūsų šalyje, tik nesutaria dėl palankiausios verslui įvedimo datos. Pasak verslininkų, baimintis staigaus kainų šuolio įsivedus eurą neverta – galimas tik 0,2 proc. infliacijos paspartėjimas dėl vienkartinių išlaidų apskaitos sistemų keitimui ir apvalinimo efekto, rodo Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) atlikta verslininkų apklausa.

Apklausus 130 didžiųjų šalies įmonių paaiškėjo, kad 84 proc. respondentų pritaria euro įvedimui šalyje. Lito pakeisti bendra valiuta nenori 13 proc. didžiausių šalies gamintojų. 51 proc. apklaustųjų prie euro zonos norėtų prisijungti artimiausiu metu, o 45 proc. – sulaukti tinkamo meto.

Kainų kilimo nežada

„Apklausa parodė, kad beveik pusė Lietuvos verslininkų rezervuotai vertina skubėjimą įsivesti eurą kaip galima greičiau, kol skolų krizė euro zonoje dar neišspręsta. Makroekonominės situacijos neapibrėžtumas ES mažina mūsų verslo optimizmą dėl euro ir riboja investicijas bei darbo vietų kūrimą“, – pirmadienį pristatydamas apklausos rezultatus sakė Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis.

Trys ketvirtadaliai apklaustųjų sako, kad euro įvedimas produkcijos kainos nepakeis.

„Apklausa rodo, kad prisijungimas prie euro esminės įtakos produkcijos kainoms neturės. Galimas tik 0,2 proc. infliacijos paspartėjimas dėl vienkartinių išlaidų apskaitos sistemų keitimui ir apvalinimo efekto. Didžiausią įtaką vis tiek turėtų ne euro įvedimas, o pasaulinės žaliavų kainos ir energetinių resursų dinamika“ , – kalba R. Dargis.

Susižadėję su euru

Pasak LPK analitiko Aleksandro Izgorodino, Lietuvai įsivedus eurą verslininkai kasmet sutaupytų po 100 mln. litų dėl sumažėjusių transakcijų kaštų. Be to, mūsų šaliai atpigtų skolinimasis finansų rinkose. O įnašas į Europos stabilumo mechanizmą galėtų siekti apie 200 mln. litų per metus.

DNB vyriausiosios ekonomistės Baltijos šalims Jekaterinos Rojakos teigimu, praktika rodo, kad įsivedus eurą šalyse padidėja infliacija, šiek tiek padidėjusios infliacijos įsivedę eurą galėtume tikėtis ir Lietuvoje.

„Kalbant apie Lietuvos galimybes prisijungus prie euro kubo, kadangi Lietuva, kaip ir Latvija, priklauso neturtingiausioms ES šalims, mes gautume tam tikras lengvatas ir lengvatinės įmokos galiotų iki 12 metų“, – atkreipia dėmesį ekonomistė.

Pasak jos, Lietuva šiuo metu ir taip priklausoma nuo euro, jos žodžiais tariant, susižadėjusi su euru – apie 70 proc. namų ūkiams išduotų paskolų yra eurais, tačiau visuomenė euro įvedimą vertina ne taip palankiai kaip verslininkai.

„2014 m. bus palankus metas atitikti makroekonominius kriterijus, valdžios sektoriaus skola neturėtų sukelti problemų, bet euro įsivedimas nėra būtina sąlyga sėkmingam Lietuvos ūkio augimui“, – apibendrina ekonomistė.

Į priekį trauks eksportas

LPK Analitikas A. Izgorodinas pristatė ir bendras Lietuvos ūkio prognozes ir lūkesčius. Pasak jo, Lietuvos ekonomiką ir toliau į priekį trauks eksportas.

„Galima konstatuoti, kad visuose sektoriuose fiksuojami optimistiniai lūkesčiai. Geriausi lūkesčiai yra metalų, mašinų ir įrenginių pramonėje, o mažiausias optimizmas – chemijos pramonėje“, – kalbėjo A.Izgorodinas.

Esą šįmet prognozuojamas gamybos apimčių padidėjimas – įmonės ketina investuoti į gamybinių pajėgumų didinimą, jos palankiau žiūri į naujų darbo vietų kūrimą, taigi plėtra bus pasiekta eksporto sąskaita. Esą Lietuva šiuo metu užsieniui parduoda 67 proc. savo produkcijos.

„Nepaisant to, kad mūsų eksporto rinkose buvo fiksuojamas neapibrėžtumas, per pirmuosius du metų mėnesius eksportas padidėjo 17 procentų, o daugiausiai eksporto apimtys augo į NVS šalis – 26 procentais“, – kalbėjo A.Izgorodinas.

Analitiko teigimu, gera žinia Lietuvos gyventojams – nedarbo lygis Lietuvoje mažėja ir atlyginimai šįmet augs sparčiau nei kils kainos.

Tačiau spartesniam nedarbo lygio mažėjimui koją kiša lėtas vidaus vartojimas: „Lietuvos ekonomiką į priekį veda pramonė, tačiau didindama gamybos apimtis pramonė investuoja į konkurencingumo ir produktyvumo didinimą, todėl darbuotojų skaičius auga lėčiau. Kol nematome spartesnio vidaus rinkos augimo, kalbėti apie spartesnį nedarbo lygio mažėjimą būtų per anksti.“

Euro zonoje prasčiau

DNB ekonomistė J.Rojaka kalbėdama apie ateities lūkesčius Europoje pažymėjo, kad prognozės ES ir euro zonos šalyse šįmet gerokai prastesnės nei Lietuvoje – prognozuojama, kad euro zonos ūkis smuks 0,3 proc.

„Atsigavimas nukeliamas toliau iki, 2014 metų vidurio. Tokia situacija euro zonoje leidžia atrišti rankas Europos centriniam bankui (ECB) ir sumažinti palūkanų normas. Vyksta skatinimas ir už Atlanto, ir euro zonoje“, – kalbėjo ekonomistė.

Tiesa, pasak jos, palūkanų mažinimas ne visada duoda efektą įmonėms. Kai kurios šalys, kaip Vokietija, gali džiaugtis mažėjančiomis palūkanomis, o periferinių šalių įmonės išlieka po spaudimu.

Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...