captcha

Jūsų klausimas priimtas

Tyrimas: Baltijos šalys susidūrė su rimta pajamų nelygybės problema

Baltijos šalys – pajamų nelygybės „lyderės“ Europos Sąjungoje (ES), ypač Lietuva ir Latvija. Regionui būtina imtis didesnės intervencijos pajamų perskirstymo srityje, rodo grupės Vilniaus universiteto mokslininkų atliktas ir penktadienį pristatytas tyrimas „Pajamų pasiskirstymo veiksniai: darbas, kapitalas ir gerovės valstybė“.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje penktadienį surengtoje spaudos konferencijoje mokslininkė Jekaterina Navickė teigė, kad pagrindiniai nelygybės veiksniai – didėjanti pirminių pajamų nelygybė ir menkas perskirstymas. Pavyzdžiui, neproporcingai didelė dalis viso pajamų augimo 2005–2015 m. laikotarpiu atiteko viršutiniams pajamų procentiliams.

„Kalbant apie pirmines pajamas, 20 proc. aukščiausias algas uždirbančių gyventojų gauna apie 50 proc. visų Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje išmokamų algų. Ši dalis didėja. 20 proc. žemiausias algas uždirbančių iš viso gauna 4–5 proc. algų. Mokesčių sistemos perskirstomasis poveikis gana menkas Baltijos šalyse“, – sakė. J. Navickė.

Kalbant apie nelygybės dinamiką tarp gyventojų grupių, aiškėja, kad algų skirtumai tarp lyčių yra didžiausi Estijoje. Atotrūkis tarp uždarbių mieste ir kaime yra didžiausias Lietuvoje. Didėja pajamų nelygybė tarp miestų gyventojų. Palyginti su Estija, Lietuvoje ir Latvijoje didesnė algų diferenciacija pagal išsilavinimą ir tarp profesinių grupių. Pasak tyrėjų, visur didėja pajamų nelygybė tarp aukštąjį ir mažėja tarp vidurinį/profesinį išsilavinimą turinčių asmenų.

Tyrėja Aušra Razgūnė teigia, kad būtina efektyvinti valstybės perskirstymo politiką, perskirstyti toms grupėms, kurioms to labiausiai reikia, ir mažinti šešėlinės ekonomikos mastą.

„Pajamų pasiskirstymo pokyčiai tarp darbuotojų ir kapitalo savininkų daro įtaką ne tik bendram šalies ekonomikos augimui, bet ir kiekvieno asmens pajamoms. Tyrimas atskleidė, kad Baltijos šalyse, kaip ir daugumoje Europos šalių, darbo pajamų dalis mažėja, o pajamų nelygybė, kuri yra susijusi su disponuojamų išteklių kiekiu ir derybinėmis galiomis, tarp darbuotojų ir kapitalo savininkų auga“, – sako A. Razgūnė.

Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close