captcha

Jūsų klausimas priimtas

Visagino AE likimas – ir projekto partnerių rankose

Mokslininkų pateiktos išvados dėl Visagino AE, leidžia šiam projektui sakyti „ne“, bet Premjeras dar nori išgirsti ir regioninių partnerių – latvių ir estų – nuomonę bei derėtis su „Hitachi“ dėl sąlygų pagerinimo. Jei visos pusės pasakytų, kad projektas komerciškai joms naudingas, Visagino AE vis dėlto gali būti statoma. Atsakymo tikimasi sulaukti gegužę.
BFL nuotr.
BFL nuotr.

Mokslininkų pateiktos išvados dėl Visagino AE, leidžia šiam projektui sakyti „ne“, bet Premjeras dar nori išgirsti ir regioninių partnerių – latvių ir estų – nuomonę bei derėtis su „Hitachi“ dėl sąlygų pagerinimo. Jei visos pusės pasakytų, kad projektas komerciškai joms naudingas, Visagino AE vis dėlto gali būti statoma. Atsakymo tikimasi sulaukti gegužę.

Šią savaitę energetikos ministro vadovaujamos darbo grupės išvados pateiktos Vyriausybei ir prezidentei. Svarbiausi kriterijai, kuriais vadovautasi, – galutinė elektros kaina vartotojams, energetikos sistemos saugumas ir stabilumas, taip pat galimybės sinchronizuotis su žemyninės Europos tinklais.

Darbo grupės išvadas Vyriausybė dar tik ketina tvirtinti, tačiau premjeras ir energetikos ministras neslepia, kad Visagino atominės projektas gali būti tęsiamas, jei bus įvykdytos kelios sąlygos:

1) Lietuvos partijos turi pasirašyti susitarimą dėl strateginių energetinių projektų;

2) regioniniai Visagino atominės elektrinės partneriai – patvirtinti savo realų dalyvavimą;

3) turi būt pagerintos projekto finansavimo iš tarptautinių kredito institucijų sąlygos.

„Šitas projektas gali būti tęsiamas, jeigu jis būtų paruoštas kaip patrauklus komercinis projektas. Tai yra įmonių uždavinys. Po atitinkamų pasikeitimų mūsų energetikos kampanijų struktūroje turėtų įvykti pokalbiai su jų partneriais latviais ir estais. Tos sąlygos turi būt išdiskutuotos, turi būti rasti sprendimai. O jeigu jų nebus, irgi bus atitinkami sprendimai“, – sakė energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius.

O tai gali reikšti, kad su strateginiu investuotoju „Hitachi“ ir Baltijos kaimynėmis atnaujinamos derybos. Apie tokią galimybę išsiduoda ir premjeras Algirdas Butkevičius.

Seime konservatorių lyderio Andriaus Kubiliaus paklaustas, ar pritaria J. Neverovičiaus pristatytoms darbo grupės išvadoms, A. Butkevičius atsakė: „Taip, pritariu“.

Vyriausybė savo išvadą Seimui planuoja pateikti gegužės viduryje, tačiau ketvirtadienį parlamente surengta tris valandas trukusi diskusija – nuobodžiaujantiems Seimo nariams mokslininkai rodė skaičiais išmargintas skaidres. Energetikos instituto mokslininkai suskaičiavo, kad Visagino atominė tikriausiai bus vartotojų išlaikytinė, nes esą aplinkinėse rinkose elektros bus galima įsigyti pigiau.

„Pirmiausiai gaminamos elektros energijos kaina yra aukštesnė negu aplinkinėse rinkose ir konkrečiai aukštesnė negu „Nord pool“ kaina, prie kurios mes žadame prisijungti nutiesę liniją į Švediją“, – teigia Energetikos instituto Energetikos kompleksinių tyrimų laboratorijos vyresnysis mokslinis bendradarbis dr. Arvydas Galinis.

Tačiau buvęs ūkio viceministras aiškina, kad šie ekspertų teiginiai klaidina, nes Skandinavijos šalių vyriausybės, kaip ir Lietuvos, subsidijuoja vėjo ir saulės energijos gamybą.

„Nord pool“ atliktoje analizėje tas grafikas rodo ne visą elektros energijos kainą. Rodo tą kainą, kuri yra rinkoje, bet toje kainoje nesimato subsidijų dalies. Jeigu mes pridėtume subsidijas ir [gautume] visą elektros energijos kainą, tai pasimatys, kad „Nord pool“ elektros kaina gerokai didesnė, negu rodo grafikai“, – tvirtina buvęs ūkio viceministras Adomas Audickas.

Energetikos instituto mokslininkai – nuolatiniai Nacionalinės energetikos strategijos bendraautoriai. Būtent dabar sėdinčių Seime mokslininkų parengta strategija prieš penkerius metus primygtinai rekomendavo Lietuvai drauge su kaimynėmis Latvija ir Estija statyti regioninę atominę.

Tad kas jau kas, o šie ponai turėtų suprasti, kad nusprendusi likti pigios elektros importuotoja, Lietuva rizikuoja pakartoti klaidą, kurią padarė privatizuodama savo dujų bendrovę – tuomet taip pat tikėtasi amžiams užsitikrinti pigių „Gazprom“ dujų. Dabar matome, kuo tai baigėsi – valstybė, siekdama ištrūkti iš vienintelio dujų tiekėjo gniaužtų priversta kūlversčiais vykdyti net kelis milijardinės vertės projektus.

Energetikos ekspertams turėtų būti žinoma, kad Lietuvą supa senos Rusijos ir kitų valstybių elektrinės. Vien Švedija žada keisti dešimt pasenusių reaktorių, tad jungtis su Skandinavija vargu ar leis ilgai džiaugtis pigia elektra.

Nutraukusi savo projektą Lietuva rizikuoja po kelerių metų tapti užsienio atominių donore – pirkdami jų elektrą lietuviai prisidėtų prie svetimų atominių finansavimo.

Kai kurių ekspertų nuomone, nebranduolinės elektrinės galėtų tenkinti poreikį, tačiau vėjo ir saulės energija gana brangi, o deginančios biokurą vasaromis išjungiamos.

„Bet tokiu atveju turėtume turėti kur kas daugiau atsarginių generuojančių šaltinių, kad pasiektume tą patį energetinio saugumo lygį, ir ta situacija gali būti ne ką pigesnė nei su atomine elektrine“, – mano Vytauto Didžiojo universiteto Energetinio saugumo tyrimų centro vadovas prof. Juozas Augutis.

Nors Energetikos instituto mokslininkų studija lyg ir leistų Vyriausybei šiandien pasakyti Visagino atominei „ne“, tačiau premjeras neskuba. Jis dar nori išgirsti regioninių partnerių – Latvijos ir Estijos – nuomonę. Jeigu visi trys partneriai sutartų, kad projektas būtų komerciškai naudingas, o „Hitachi“ sutiktų gerinti sąlygas, ant Drūkšių kranto gali išaugti nauja atominė.

„Šiuo metu žengtas žingsnis toks: įvyko telefoniniai pokalbiai su Estijos ir Latvijos ministrais pirmininkais, yra išsiųstas laiškas jiems, ir ministrų lygyje turi susitikti energetikos ministrai. Kiek žinau, latviai netgi numatė, kad dalyvaus ekonomikos ministras, ir jie grįš prie tos analizės svarstymo“, – sakė A. Butkevičius.

Iš karto po rudenį vykusio referendumo „Hitachi“ pareiškė kol kas neketinanti trauktis ir lauksianti A. Butkevičiaus Vyriausybės pozicijos. Ar pagerinę referendume atmestą Visagino atominės projektą valdantieji ryšis jį tęsti, sužinosime netrukus. Tačiau čia reiktų priminti, kad Seimas dar 2005-ųjų rugsėjį yra priėmęs rezoliuciją – žadėjo atominės statybą remti teisiškai ir politiškai.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...