captcha

Jūsų klausimas priimtas

Latvija ketina atlaisvinti diržus

Ekonomistai giria Latviją. Sėkmingai įgyvendusi taupymo programą Latvijos vyriausybė gali džiaugtis šiuo metu sparčiausiai Europos Sąjungoje augančia ekonomika. Šalies valdžia jau ketina mažinti pajamų mokestį, o užsienio ekspertai ima nerimauti, ar ne per anksti.
Ryga, BFL nuotr.
Ryga, BFL nuotr.

Ekonomistai giria Latviją. Sėkmingai įgyvendusi taupymo programą Latvijos vyriausybė gali džiaugtis šiuo metu sparčiausiai Europos Sąjungoje augančia ekonomika. Tačiau kai vyriausybė giriasi geresniais rodikliais, daug Latvijos gyventojų sako nepajutę, kad šalis brenda iš krizės. 

Devintą dešimtį skaičiuojanti Latvijos faneros įmonė gali būti pavyzdys to, apie ką dabar svajoja Europa, kuriai sunkiai sekasi gaivinti ekonomiką. Ant konvejerio nesustojantis faneros srautas, kokybės kontrolė automatizuota, šnypščia garai – taupoma elektros energija.

„Mūsų įmonė gali būti pavyzdys, kaip atsiperka ankstenių metų investicijos“, – sako vadybininkas Gatis Kepitis.

Bet prieš kelerius metus, kai Latviją ištiko krizė, gamyba čia buvo smukusi trečdaliu, teko atleisti daugybę darbuotojų, likusiems – mažinti atlyginimus. Dabar įmonėje dirba du tūkstančiai žmonių, o gamyba peršoko prieškrizinį lygį.

„Europoje daug diskutuojama, ką rinktis – ekonomikos augimą ar taupymą. Latvija taupo, ir dabar jos ekonomika– sparčiausiai auganti Europoje. Pernai ji augo 5,5 proc., šiemet pirmą ketvirtį – 6,9 proc. Taigi augimą ir taupymą galima derinti“, – įsitikinęs Latvijos ministras pirmininkas Valdis Dombrovskis.

Latvijai teko sunki dilema. Kilus krizei kai kurie TVF pareigūnai ragino devalvuoti latą. Iš kitos pusės spaudė Europos Sąjunga. Latas pririštas prie euro, Europa išsigando užkrato, kaip ir Latvijoje dirbantys Švedijos bankai.

Latvijos vyriausybė nutarė išlaikyti lato vertę, bet imtis griežto taupymo. Tokį kelią pasirinko ir kitos Baltijos šalys.

„Graikai ir nemažai kitų šalių daug gali pasimokyti iš Latvijos, apskritai iš Baltijos šalių“, – teigia „Swedbanko“ Latvijoje vyriausiasis ekonomistas Martinas Kazakas.

Latvijai gelbėti TVF teko skolinti tik 7,5 mlrd. eurų – juokinga suma skolose paskendusiai Graikijai, kuriai reikia 200 mlrd. Kitaip negu Graikijos, Latvijos rodikliai nebuvo klastojami.

Tačiau Latvijos vyriausybė, džiaugdamasi augimu, turi nepamiršti kitos medalio pusės. Kad visai netoli atsigavusios įmonės nyksta ištuštėję būstai, ligoninės ir mokyklos, o tūkstančiai žmonių, taip pat ir buvę viduriniosios klasės specialistai, turi gyventi iš labdaros. Baltijos šalyse egzistuoja viena aštriausių Europoje pajamų nelygybė.

„Krizę tebejaučiu, atlyginimas sumažintas, ir niekas nežada jo didinti. Nejaučiu, kad kapstomės iš krizės“, – tvirtina mokytoja Dzintra Mellakaula.

Nors Islandija pasirinko kitą kelią, kai žlugo jos bankai, – devalvavo savo pinigą. Ir po dvejų labai sunkių metų jos ekonomika vėl auga. Taigi galimas ir kitas kelias.

Kaip ten bebūtų, Latvijoje nedarbas tebėra didelis – 16 proc., bet jau ne 20 proc. kaip dar visai neseniai. O Gerųjų samariečių labdaros fondas per krizės smaigalį dalydavo maisto paketus 100 tūkst. žmonių, dabar liko tik 16 tūkst.

Kaip ir daugeliui šalių Latvijai neramu – kaip eurozonos krizė paveiks jos eksportą, ekonomikos variklį, kuris leido atsigauti ir jau minėtai faneros įmonei. Dabar tenka ieškoti naujų rinkų netekus jų Europos pietuose.

Iki 2014-ųjų Latvijai teks mokėti skolas, kurios per krizę išaugo iki 40 proc. bendrojo produkto. Kaip pranešama, V. Dombrovskio vyriausybė ketina jau mažinti pajamų mokestį, ir tai užsienio ekspertams kelia nerimo – ar Latvija ne per anksti atleidžia diržus.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...