captcha

Jūsų klausimas priimtas

Seimas po svarstymo pritarė referendumui dėl VAE statybos (papildyta)

Ketvirtadienį Seimas po svarstymo pritarė, kad dėl Visagino atominės elektrinės (VAE) statybų būtų surengtas patariamasis referendumas.
BFL nuotr.
BFL nuotr.

Ketvirtadienį Seimas po svarstymo pritarė, kad dėl Visagino atominės elektrinės (VAE) statybų būtų surengtas patariamasis referendumas.

Už tai siūlantį įstatymo projektą balsavo 64, prieš – 35 parlamentarai, susilaikė 25 parlamentarai.

Pagal įstatymo projektą referendumo metu balsavimui bus pateiktas toks tekstas: „Pritariu naujos atominės elektrinės statybai Lietuvos Respublikoje“.

Referendumas būtų surengtas kartu su Seimo rinkimais. Jis būtų patariamojo pobūdžio, taigi jo rezultatai neturėtų jokios teisinės galios.

„Už“ referendumą balsavo beveik visi posėdyje dalyvavę opozicijai priklausantys parlamentarai ir Liberalų sąjūdžio frakcijai priklausantis Laimontas Dinius. „Prieš“ balsavo arba susilaikė valdančiosios koalicijos nariai ir „tvarkiečiai“ Algimantas Dambrava ir Julius Veselka.

Po svarstymo pritarus referendumo idėjai, Seimas liepos 16 d. turėtų rinktis į neeilinį posėdį, kurio metu įvyktų galutinis balsavimas dėl referendumo rengimo.

Posėdžio metu Premjeras Andrius Kubilius ir susisiekimo ministras, Liberalų sąjūdžio frakcijos atstovas Eligijus Masiulis siūlė priimti įstatymo pataisą, pagal kurią referendumas būtų rengiamas po poros metų, jau žinant technines projekto detales, bet šiai pataisai nebuvo pritarta.

Po balsavimo A. Kubilius sakė, kad referendumo formuluotė prieštarauja įstatymui ir Konstitucijai, kadangi Seimas balsavimu jau priėmė VAE statybas numatantį įstatymo projektą, taigi dabar susiklosto situacija, kuomet referendumu bus sprendžiama dėl to, kas jau nuspręsta.

Premjeras taip pat pažymėjo, kad nesėkmingos iniciatyvos surinkti parašus, reikalingus referendumui surengti, rodo, kad daugeliui žmonių šis klausimas nėra svarbus.

Į tai „darbietė“ Loreta Graužinienė replikavo, kad vis dėlto už referendumo dėl atominės elektrinės statybų surengimą pasirašė tūkstančiai žmonių ir į jų nuomonę reikia atsižvelgti.

„Tvarkietis“ J. Veselka po svarstymo emocingai atkreipė dėmesį, kad, „kada buvo kuriamas LEO LT, niekam jokio referendumo nereikėjo“.

Diskusijose prieš balsavimą Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Rokas Žilinskas perspėjo, kad referendumas, nepriklausomai nuo jo baigties, rodytų politinės valios dėl elektrinės statybų Lietuvoje svyravimą. Tai, anot jo, didintų projekto riziką, o rizika didintų palūkanas.

„Didelės palūkanos gali pražudyti projektą. Pasaulis stebi, investuotojai stebi“, – kalbėjo parlamentaras.

Krikščionių frakcijos narys Vidmantas Žiemelis pažymėjo, kad dėl VAE projekto žmonėms vis dar kyla daug neaiškumų, ir tai būtų gera proga valdantiesiems geriau išaiškinti projekto privalumus.

„Jei būtų paskelbtas referendumas, tie, kurie inicijuoja statybą, turės žmonėms galimybę išaiškinti. Gal mes ko nors nesuprantame? Suprantamiau paaiškins gal“, – sakė jis.

„Tvarkietis“ Valentinas Mazuronis teigė, kad diskutuojant dėl projekto detalių įlendama į smulkmenas ir pamirštamas esminis dalykas: kad pagal Konstituciją svarbiais valstybei klausimais pasisakyti turi tauta.

„Po nepriklausomybės atkūrimo, neskaitant stojimo į ES ar NATO, ar buvo nors vienas svarbesnis klausimas ekonominiu, politiniu, socialiniu, bet kokiu požiūriu? Tokio svarbumo klausimo iki šiol nebuvo. Tai kodėl mes bijome atsiklausti savo darbdavių, tų, kurie paskyrė mus savo atstovais būti, nuomonės esminiais klausimais, ar jie sutinka tam tikromis sąlygomis siekti tokių tikslų, kuriuos mes siūlome?“, – klausė V. Mazuronis.

Socialdemokratas Vytenis Andriukaitis priminė, kad seniau ne kartą buvo sakoma, jog įstatymus, susijusius su VAE projektu, reikia priimti kuo greičiau, nes birželio 28 d. bus pasirašoma Koncesijos sutartis su „Hitachi“. Kadangi, pasak jo, sutarties pasirašymas buvo atidėtas iki metų galo, atsiranda laiko ir referendumui. Taip pat jis pažymėjo, kad referendumą rengiant kartu su Seimo rinkimais balsuoti ateitų daugiau žmonių.

ELTA primena, kad birželio 21 d. Seimas po balsavimo priėmė Atominės elektrinės įstatymo pakeitimo projektą ir pasisakė už Koncesijos sutartį su strateginiu investuotoju „Hitachi“, taip uždegdamas žalią šviesą VAE projekto vykdymui.

VAE projekto vertė siekia 17 mlrd. litų. Lietuvos dalis sudarys apie 6 mlrd. litų. Planuojama, kad jėgainės statybos prasidės 2015 metais, o veikti elektrinė pradės 2020-2021 metais.

Skaičiuojama, kad elektrinėje vykdomos gamybos sąnaudos sudarys po 7–10 centų už kilovatvalandę, bet dar 10–15 centų už kilovatvalandę kainuos paskolų statyboms aptarnavimas. Paskola visiškai turėtų būti grąžinta iki 2038–2040 metų.

Gruodį iš atominės elektrinės projekto pasitraukus Lenkijai, joje toliau dalyvauja Lietuva, Latvija, Estija ir strateginis investuotojas – Japonijos „Hitachi“.

Numatoma, kad „Hitachi“ priklausys 20 proc. VAE akcijų. Latvijai teks taip pat 20 proc. akcijų, Estijai – 22 proc., Lietuvai – 38 proc.

Prognozuojama, kad statant Visagino AE Lietuvos įmonės gali sulaukti užsakymų, kurių vertė siektų iki 5 mlrd. litų, planuojama sukurti apie 6 tūkst. naujų darbo vietų.

Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...