captcha

Jūsų klausimas priimtas

Pašalpas gaunantys gyventojai – didžiausi renovacijos priešai

Aplinkos ministerija ir Lietuvos savivaldybių asociacija skelbia, kad didžiausia kliūtis, su kuria susiduriama norint renovuoti pastatus, yra socialinę pašalpą gaunantys gyventojai.
V. Radžiūno (LRT.lt) nuotr.
V. Radžiūno (LRT.lt) nuotr.

Aplinkos ministerija ir Lietuvos savivaldybių asociacija skelbia, kad didžiausia kliūtis, su kuria susiduriama norint renovuoti pastatus, yra socialinę pašalpą gaunantys gyventojai.

Namų renovacija suinteresuotos pusės kritikuoja šalyje vykdomą socialinę politika, kuri neverčia daugiabučių gyventojų rūpintis namų atnaujinimu.

„Lietuvoje savivaldybių problemos labai skirtingos, bet tos (red. savivaldybės), kurios kreipė dėmesį į pastatų renovaciją, turi geresnius rezultatus atnaujinant miestus“, – teigė Aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas.

Pasak jo, vien išorinė pastatų renovacija nieko nepakeis: savivaldybės turi rūpintis kompleksine renovacija (šilumos gamybos priemonių, šildymo sistemų). „Namus reikia ne tik aprengti, bet ir pagerinti patį būstą“, –tikino ministerijos atstovas.

Ministras pabrėžė, kad pastatų renovaciją stabdo žmonių nesugebėjimas apsispręsti. Pavyzdžiui, Druskininkuose socialines pašalpas gauna 65 proc. miesto gyventojų ir juos įtikinti renovuoti būstą, nors ir suteikiama kompensacija, yra sudėtinga.

G. Kazlauskas įsitikinęs, kad reikalingas naujas fondas, kuris finansuotų ypač senų, nevertų pastatų griovimą. Tačiau iškyla problema, kur gyventojus apgyvendinti, kai šių būstas bus griaunamas.

Ministras pasakojo apie praeities nesėkmingus bandymus sumažinti renovacijos kaštus: „Buvo bandymų pastate pristatyti vieną aukštą ar įrengti palėpę ir tokiu būdų padengti renovacijos kaštus. Rezultatas – papildomos pajamos nepadengė išlaidų. Ir tai buvo ekonominio pakilimo metu“.

Pašnekovas abejojo, ar atsirastų investuotojų, kurie už papildomą palėpę sutiktų renovuoti visą pastatą, todėl kai kuriuos ypač senus namus geriausia būtų tiesiog griauti.

G. Kazlauskas teigė, kad sutramdyti socialiai remiamus gyventojus būtų galima jiems sumažinant kompensaciją, jei dėl renovacijos bus delsiama. Renovaciją, jo nuomone, galėtų paskatinti ir sumažintas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas už šildymą.

Kritikos vykdomai socialinei politikai negailėjo ir Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas, Druskininkų meras Ričardas Malinauskas. „Ne vien nuo savivaldybių ir Aplinkos ministerijos priklauso būstų renovacijos rezultatas. Dar turėtų prisijungti Energetikos ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Socialinių kompensacijų gavėjai nėra suinteresuoti renovacija, kaip ir nėra suinteresuoti geriau apmokamo darbo paieška“, – kalbėjo meras.

Kaip pasakojo R. Malinauskas, šiuo metu galioja tvarka, kad socialines pašalpas gaunantis asmuo gali išsinuomoti brangiai nupirktą butą ir už nuomą gauti kompensaciją.

Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros direktorius Valentinas Petkūnas pastebėjo, kad būsto renovacijos rezultatai yra geresni tose savivaldybėse, kurios šioje srityje veikia aktyviau. „Šiandien pasirašytas susitarimas su Lietuvos savivaldybių asociacija turėtų būti pirmas žingsnis ir kitoms savivaldybėms aktyviau prisidėti prie pastatų renovacijos“, – teigė jis.

Agentūros direktorius teigė, kad agentūros atstovai šiuo metu aktyviai bendrauja su žmonėmis ir bando juos įkalbėti renovuoti būstus. Per porą mėnesių sulaukta 145 namų gyventojų, susidomėjusių renovacija, 35 namai jau pareiškė norą dalyvauti projekte. Didžiausias aktyvumas Klaipėdos, Visagino ir Kauno savivaldybėse.

Būsto ir urbanistinė plėtros agentūros duomenimis, šiuo metu Lietuvoje jau baigta renovuoti 460 pastatai, 55 būstų renovacijos darbai vyksta ir 245 namai jau apsisprendę dėl renovacijos.

 

 www.DELFI.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...