captcha

Jūsų klausimas priimtas

Ž. Mauricas apie Vilniui tenkančią GPM dalį: mėto tritaškius, gauna tašką

Rūpinis regionais žadantys „valstiečiai“ kol kas kalba apie idėjas, kaip iš sostinės iškelti kai kurias ministerijas, o jaunus specialistus siųsti atidirbti į regionus. Tačiau sostinė, kaip ir kiti didieji miestai, būdama „donoru“ mažesniosioms savivaldybėms, turi didžiulę skolą, o jos gatvės tampa panašios į tas, iš kurių tyčiotasi Kaune. Ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad dabartinė tvarka neskatina nei Vilniaus, nei mažųjų miestų surinkti daugiau mokesčių, nes pastarieji gauna didmiesčių atriektą dalį, o Vilnius, surinkęs daugiau, rizikuoja, kad bus atimta dar didesnė gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalis.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Pagal 2017 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymą, Vilniaus miesto savivaldybei tenka 45,94 proc. (244,1 mln. Eur) jos teritorijoje surenkamo GPM. Tuo metu Kauno miesto savivaldybei skirta 75,12 proc., Klaipėdos – 91,15 proc., visoms kitoms savivaldybėms skirta 100 proc. jų teritorijose surenkamo GPM.

Nors 2017-aisiais GPM Vilniaus miestui, palyginti su 2016-aisiais, išaugo 24,7 mln. Eur – iki 244,1 mln. Eur, tačiau sostinei to nepakanka, teigia savivaldybės atstovai. Padidinus Vilniaus miesto savivaldybei skiriamą GPM dalį nuo 45,94 proc. iki 50 proc., pajamos padidėtų apie 19,4 mln.; padidinus iki 60 proc. – apie 67,2 mln. Eur.

R. Šimašius: kol kas daugiau neraminančių signalų

Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius, vertindamas GPM skirstymo tvarką ir valdančiųjų norą rūpintis regionais, iš Vilniaus iškeliant ministerijas ir išsiunčiant jaunus specialistus, sako, kad pirmiausia reikėtų išsiaiškinti, kokio bendro tikslo siekiama, o tuomet priimti sprendimus.

„Man atrodo, tikslas yra tas, kad pati Lietuva netaptų provincija, būtų klestintis regionas, ir tie žmonės, kurie kažkada apsisprendė išvykti iš Lietuvos, turėtų labai daug motyvų grįžti. Labai aiškiai matome, kad žmonės patys apsisprendžia, kur ir kaip jie nori gyventi, tad labai logiška investuoti ten, kur žmonės gyvena. Mes turime siekti tarptautinio konkurencingumo, todėl natūralu, kad vietovėms, kurios yra didžiausi ekonomikos garvežiai, reikia skirti daugiau dėmesio. Turiu mintyje ne vien didžiuosius miestus, bet ir regionus. Jie labai skirtingi, bet reikia padėti tiems, kurie patys juda, o ne tik traukti tuos, kurie nelabai bejuda.

Tokio požiūrio labai stipriai pasigendu įvairiausiais aspektais. Žvelgiant per europinių lėšų skirstymo prizmę, galima pastebėti, kad nors Vilnius šiek tiek gauna, bet mažiau nei kiti, skaičiuojant vienam gyventojui. Taip pat ir kalbant apie Kelių fondo, renovacijos pinigų skirstymą. Išgirdau planus, kad kitąmet Vilniuje planuojama finansuoti tik 19-kos namų renovaciją. Tai absoliučiai neadekvatu. Kyla klausimas, ar mes kreipiame dėmesį į tai, kur žmonės daugiau gyvena, kur linkę gyventi. Aš matau tą besitęsiančią politiką, kuri, mano supratimu, labai ydinga ir grasina ne Vilniui, o visai Lietuvai labai rimtais padariniais“, – tvirtina R. Šimašius.

Paklaustas, ar savivaldybė ketina imtis iniciatyvų siekti didesnės GPM dalies Vilniaus miestui, R. Šimašius sako, kad savivaldybė pirmiausia pati turi deramai atlikti savo funkcijas, tik tuomet kelti kokius nors reikalavimus, bet savo funkcijas ji jau atlieka geriau.

„Negali prašyti, kad su tavimi elgtųsi teisingai ir sąžiningai, jei tu nesielgi teisingai ir sąžiningai. Ilgą laiką savivaldybėje pinigai buvo taškomi į kairę ir į dešinę, tad natūralu, kad labai sunku diskutuoti ir kitame lygmenyje. Tačiau dabar kalbuosi su ministrais, ministru pirmininku ir matau galimybę, kad galbūt bus apsistota ties racionaliais pasiūlymais, vertinama pagal žmones, o ne pagal administracinius vienetus.

Jei Vilniuje yra daugiau kaip penktadalis moksleivių, natūralu, kad investicijos į bendrojo lavinimo švietimą turi būti skirstomos atitinkamai. Kol kas iš vyriausybės matau daugiau neraminančių, nei pozityvių signalų, bet labai tikiuosi, kad galiausiai bus priimti racionalūs sprendimai“, – kalba Vilniaus miesto meras.

Sako, kad Vilniaus neskriaus, bet nieko gero nežada

Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos narys Povilas Urbšys teigia, kad ankstesnės valdžios buvo apleidusios regionų politiką, todėl šios kadencijos valdantiesiems teks imtis ten iškilusių problemų.

„Išsikerojo netolygaus regionų išsivystymo nulemtos problemos, susijusios su nedarbu ir socialine atskirtimi. Man atrodo, kad jei kalbėsime apie regioninę politiką, tai joje egzistuoja ir Vilniaus regionas. Kadangi eina kalba apie tolygų regionų vystymą, manau, kad tai nebus daroma Vilniaus poreikių ignoravimo sąskaita.

Dėl regioninės politikos nebuvimo dabar turime situaciją, kad Vilnius tampa traukos centru tiek verslo, tiek kitomis prasmėmis. Bet kuriuo atveju pridėtinę vertę Vilniui sukuria tie žmonės, kurie čia atvyksta iš visos Lietuvos. Būtų labai negerai, jei tokioje mažoje valstybėje būtų vienas supermiestas, o visi kiti – gūdi provincija. Tai yra neišsivysčiusių valstybių požymis. Pažiūrėkime į mažas valstybes Vakarų Europoje, pavyzdžiui, Olandiją. Jose nėra taip, kad išpuoselėta sostinė, o visur kitur tik kažkokie miesteliai ir kaimai“, – kalba P. Urbšys.   

Ž. Mauricas: sistema neskatina siekti geresnių rezultatų

Banko „Nordea“ vyr. ekonomistas Ž. Mauricas sako manantis, kad principas „iš kiekvieno pagal galimybes, kiekvienam pagal poreikius“ nėra pats geriausias, kalbant apie GPM paskirstymą, nes jis labai iškraipo paskatas tiek regionuose, tiek centriniuose miestuose, ypač Vilniuje.

„Vilnius, žinodamas, kad gali būti sumažinta jo GPM dalis, nėra suinteresuotas didinti savo pajamų, ypač pajamų iš kitų šaltinių, kur jis turi didelį potencialą. Paskatos papildomai surinkti mokesčių nėra didelės, dažnai pažiūrima pro pirštus, nes baiminamasi, kad padidėjus įplaukoms iš kitų mokesčių, bus sumažinta GPM dalis, tenkanti miestui. Taigi realiai yra švaistomi valstybės pinigai, neišnaudojamas potencialas“, – aiškina ekonomistas.

Kita vertus, pasak Ž. Maurico, mažesni miestai taip pat neturi didelės paskatos patys skatinti ekonominę gerovę, surinkti mokesčių: kam jiems tai daryti, nes kuo prasčiau pasirodo centrinei vadžiai, tuo didesnį „grūdą“ gauna. 

„Taigi nei Vilnius, nei mažieji miestai neturi paskatų surinkti kuo daugiau mokesčių, kelti savo ekonomiką ir susitvarkyti savo infrastruktūrą. Galima sakyti, kad vyksta lenktynės dėl bjauriojo ančiuko titulo. Jei Vilnius būtų blizgantis, gražus ir panašus į Šiaurės Europos miestus, tikėtina, kad jam dar labiau būtų sumažintas finansavimas

Kokios taisyklės – toks ir žaidimas. Jei krepšinyje už metimą iš tritaškio zonos bus pelnomas vienas taškas, tai iš tritaškio zonos niekas nemėtys, nesistengs. Panašiai atrodo ir mūsų paskatų sistema – ji apversta aukštyn kojomis: įstatymas sako, kad jei mėtysi tritaškius, gausi mažiau taškų“, – kalba Ž. Mauricas.

Pasak ekonomisto, jei GPM dalis sostinei ir nebūtų didinama, mažų mažiausiai ji turi būti nekeičiama. Jei vis dėlto ji keičiama, turi būti minimalus pereinamasis laikotarpis, ilgesnis bent nei viena Seimo kadencija, priešingu atveju savivaldybė kasmet nežino, kokį mokesčio tarifą gaus kitais metais, todėl negali deramai planuoti savo išlaidų, darbų.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...