captcha

Jūsų klausimas priimtas

Dėl narystės ES labiausiai sunerimę Kroatijos vyndariai

Kroatijai rengiantis liepą tapti Europos Sąjungos nare, labai sunerimę jos vyndariai ir maisto produktų gamintojai. Prekybos apribojimai jiems paspendė pinkles, kurios laukia ne vieno naujoko. Nors Kroatija pasigamina gero vyno ir puikių produktų, tik nedaugeliui atsivers kelias į Europos Sąjungos ES) rinką.
Kroatijos vyndarių svajonės apie ES rinką sudužo. Realybė niekais pavertė viltis, kai žemės ūkio ministerija paskelbė, kad tradicinis desertinis vynas, kurį kroatai vadina „Prošek“, negali toliau taip vadintis, nes panašiai – „Proseko“ – vadinasi vynas, kurį gamina kaimynai italai ir prekės vardą labai gina. Pikčiausia, kad „Prošek“ ir itališkasis „Proseko“ labai skirtingi, tik pavadinimai panašūs. „Prošek“ gaminamas iš džiovintų vynuogių, o „Proseko“ labiau panašus į šampaną. Netgi įrodę skirtumus, kroatai nelabai tikisi, kad draudimai bus panaikinti. Bet į teismą kreipsis. „Aš vis dar tikiuosi, kad „Prošekas“ liks „Prošeku“. Tai turi spręsti ne tik vyndariai, bet ir istorikai – iš kur kilęs toks pavadinimas, iš kur produktai. Teisininkai turi spręsti apie intelektinės nuosavybės teisę ir prekės pavadinimą. Tuomet bus įrodyta, kad „Prošek“ – nuo seno mūsų produktas“, – teigė vyndarys Andro Tomičius. Kroatija 8 metus vedė derybas dėl narystės ES, baigė jas 2011 metais, bet bėda ta, kad nesistengė įregistruoti kuo daugiau savo produktų – tik 12, ir tik vieną iš jų rengiamasi įregistruoti visoje ES. Tai – drūta kiaulienos dešra su prieskoniais, vadinama „Kulen“, kuri džiovinama mažiausiai pusę metų. „Ši dešra išsiskiria tuo, kad gaminama tik iš kiaulienos, kemšama į kiaulės apendiksą. Prieskoniai – raudonosios paprikos (saldžiosios ir aštriosios), česnakai ir druska. Receptas labai paprastas, bet dešra stora, todėl reikia mokėti ją subrandinti, tai trunka ilgai – 6 mėnesius“, – pasakojo maisto technologijų ekspertas Goranas Kusekas. Dešra gaminama mažose fermų įmonėse, čia auginamos ir paprikos. Smulkieji verslininkai į ES rinką labai nesiveržia. „Aš norėčiau, kad pas mane atvykstantys svečiai galėtų pajusti, koks yra sveikas – be nitratų, be chemikalų – maistas, kur jis išaugintas, kur pagamintas. Koks yra namuose pagamintos dešros aromatas“, – sakė ūkininkas Sanelis Rajkovičius. S. Rajkovičius per metus pagamina apie tūkstantį dešrų „Kulen“, kilogramą parduoda už 80 litų.
BFL nuotr.
BFL nuotr.

Kroatijai rengiantis liepą tapti Europos Sąjungos nare, labai sunerimę jos vyndariai ir maisto produktų gamintojai. Prekybos apribojimai jiems paspendė pinkles, kurios laukia ne vieno naujoko. Nors Kroatija pasigamina gero vyno ir puikių produktų, tik nedaugeliui atsivers kelias į Europos Sąjungos (ES) rinką.

Kroatijos vyndarių svajonės apie ES rinką sudužo. Realybė niekais pavertė viltis, kai žemės ūkio ministerija paskelbė, kad tradicinis desertinis vynas, kurį kroatai vadina „Prošek“, negali toliau taip vadintis, nes panašiai – „Proseko“ – vadinasi vynas, kurį gamina kaimynai italai ir prekės vardą labai gina.

Pikčiausia, kad „Prošek“ ir itališkasis „Proseko“ labai skirtingi, tik pavadinimai panašūs. „Prošek“ gaminamas iš džiovintų vynuogių, o „Proseko“ labiau panašus į šampaną. Netgi įrodę skirtumus, kroatai nelabai tikisi, kad draudimai bus panaikinti. Bet į teismą kreipsis.

„Aš vis dar tikiuosi, kad „Prošekas“ liks „Prošeku“. Tai turi spręsti ne tik vyndariai, bet ir istorikai – iš kur kilęs toks pavadinimas, iš kur produktai. Teisininkai turi spręsti apie intelektinės nuosavybės teisę ir prekės pavadinimą. Tuomet bus įrodyta, kad „Prošek“ – nuo seno mūsų produktas“, – teigė vyndarys Andro Tomičius.

Kroatija 8 metus vedė derybas dėl narystės ES, baigė jas 2011 metais, bet bėda ta, kad nesistengė įregistruoti kuo daugiau savo produktų – tik 12, ir tik vieną iš jų rengiamasi įregistruoti visoje ES. Tai – drūta kiaulienos dešra su prieskoniais, vadinama „Kulen“, kuri džiovinama mažiausiai pusę metų.

„Ši dešra išsiskiria tuo, kad gaminama tik iš kiaulienos, kemšama į kiaulės apendiksą. Prieskoniai – raudonosios paprikos (saldžiosios ir aštriosios), česnakai ir druska. Receptas labai paprastas, bet dešra stora, todėl reikia mokėti ją subrandinti, tai trunka ilgai – 6 mėnesius“, – pasakojo maisto technologijų ekspertas Goranas Kusekas.

Dešra gaminama mažose fermų įmonėse, čia auginamos ir paprikos. Smulkieji verslininkai į ES rinką labai nesiveržia.

„Aš norėčiau, kad pas mane atvykstantys svečiai galėtų pajusti, koks yra sveikas – be nitratų, be chemikalų – maistas, kur jis išaugintas, kur pagamintas. Koks yra namuose pagamintos dešros aromatas“, – sakė ūkininkas Sanelis Rajkovičius.

S. Rajkovičius per metus pagamina apie tūkstantį dešrų „Kulen“, o kilogramą parduoda už 80 litų.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...