captcha

Jūsų klausimas priimtas

Indija tikisi, kad deimantų eksportas atsigaus 2014 m.

Indija siekia būti mažiau priklausoma nuo pasaulinių deimantų prekybos centrų – tokių kaip Dubajus ar Antverpenas. Brangakmenių ir brangenybių verslo atstovai ragina bendroves aktyviau kurti atstovybes Indijoje, Mumbajuje.
BFL nuotr.
BFL nuotr.

Indija siekia būti mažiau priklausoma nuo pasaulinių deimantų prekybos centrų – tokių kaip Dubajus ar Antverpenas. Brangakmenių ir brangenybių verslo atstovai ragina bendroves aktyviau kurti atstovybes Indijoje, Mumbajuje.

11 iš 12 pasaulio deimantų nušlifuojama Indijoje. Brangakmeniai ir brangenybės sudaro 15 proc. šalies eksporto, ji – pagrindinė pasaulyje deimantų tiekėja.

„Daugiau negu 80 proc. pasaulio deimantų tenka Indijai. Būtina, kad kasyklų savininkai turėtų biurus ir tiesiogiai parduotų deimantus, čia, Indijoje, Mumbajuje. Tai būtų ypač naudinga vidutinėms ir mažoms firmoms“, – teigė Bharato deimantų biržos pirmininkas Anoopas Meheta.

Pramonės atstovai sako ir šalies iždas gerokai praturtėtų, jeigu ji taptų mažiau priklausoma nuo pasaulinių prekybos centrų. Atsikračius tarpininkų, atsirastų naujų darbo vietų – Kalkutoje įsikūrusi Brangakmenių ir brangenybių eksporto taryba vienija 5,5 tūkst. narių. Bet statistika jų nedžiugina. Šlifuotų deimantų eksportas smuko beveik 30 proc. – iki 21 mlrd. dolerių, o brangakmenių ir brangenybių smuko 10 proc. – iki 38 mlrd.

Tikimasi, kad finansiniais metais, kurie baigsis 2014 m. kovą, rodikliai bus geresni. Su Europa didelių vilčių nesiejama dėl krizės. Bet Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) paklausa atsigavo, nors čia reikia įveikti rimtą konkurentę –  Kiniją.

„Kinijos vyriausybė įsigyja vis daugiau kasyklų Afrikoje, taigi, pamažu gali perimti vis daugiau deimantų kontrolės“, – brangakmenių ir brangenybių eksporto tarybos vicepirmininkas Pankaj Kumaras Parekh.

Norėdama nukonkuruoti prižintus prekybos centrus, Indijos vyriausybė stengsis, kad deimantų kelias iš pasaulio kasyklų būtų paprastesnis, kad jie būtų greičiau įvertinti, nustatyta rūšis. Žadamos ir paskolos rupijomis su 2 proc. mažesnėmis palūkanomis negu rinkoje. Taip pat, paskolas doleriais su fiksuota palūkanų norma.

Brangenybių pramonės atstovai norėtų, kad būtų sumažintas aukso importo mokestis, kurį vyriausybė pakėlė iki 6 proc..

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...