captcha

Jūsų klausimas priimtas

K. Glaveckas: antroji krizės banga jau jaučiama ir Lietuvoje

Europoje prasidėjusi antroji bankinio sektoriaus krizės banga Lietuvai jau atsiliepia eksporto mažėjimu ir gali paveikti derybų rezultatus dėl Lietuvai teikiamo finansavimo iš 2014–2020 m. Europos Sąjungos (ES) daugiametės finansinės programos.
ELTA nuotr.
ELTA nuotr.

Europoje prasidėjusi antroji bankinio sektoriaus krizės banga Lietuvai jau atsiliepia eksporto mažėjimu ir gali paveikti derybų rezultatus dėl Lietuvai teikiamo finansavimo iš 2014–2020 m. Europos Sąjungos (ES) daugiametės finansinės programos.

Apie šias grėsmes po Biudžeto ir finansų komiteto posėdžio kalbėjo komiteto pirmininkas ir Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Kęstutis Glaveckas.

„Bankinė krizė prasidėjo iš naujo. Jeigu ES nebus susitarta dėl kardinalių pakeitimų, krizė gali vėl sugrįžti ne mažesne kaip 2008–2009 m. apimtimi. Natūralu, kad tai paliestų ir Lietuvą ir dabar mes matome to požymius, nors ir nežymius, bet akivaizdžius – tai eksporto mažėjimas.

Jis lemia ir darbo vietų mažėjimą, ir gamybos mažėjimą, ir pajamų mažėjimą, klausimas tik, kokio mąsto bus mažėjimas. O vidaus rinkoje didelio aktyvumo mes taip pat nematome, nes žmonių dar nepaliko sena baimė, sena krizės nuojauta, o jau atsigamina nauja.

Manau, kad geriausias dalykas, kurį mes dabar galime padaryti be ekonominių veiksmų, tai kalbėti su žmonėmis, kad nors ir bus krizė, mes ją įveiksime tuo patyrimu, kurį turime ir ji nebus tokia skaudi, kaip 2009 m., bet jokiu būdu nepamirštant, kad reikia taupyti ir išlaidauti tikrai negalėsime“, – sako K. Glaveckas.

Be to, anot parlamentaro, jei krizė pasikartotų 2008–2009 m. apimtimi, dėl to mažėtų ir ES teikiama finansinė parama: „Jeigu krizė pagilės labai smarkiai, tai mažėtų Europos Sąjungos sanglaudos fondai, dėl kurių dar nepasiektas susitarimas (2014–2020 m. laikotarpiui – DELFI), gali nukentėti ir jų dalis Lietuvai – kad sumažės, tai tikrai, tik klausimas, kiek sumažės.“

Šiuo metu vienos svarbiausių sričių, kurioms siekiama užtikrinti finansavimą iš 2014–2020 m. Europos Sąjungos daugiametės finansinės programos, yra žemės ūkis, Ignalinos atominės elektrinės uždarymas ir sanglaudos fondai.

PVM didinimą ir kitas lengvatas vadina blogiausiu vaistu

K. Glaveckas įsitikinęs, kad Lietuvoje artėjantys rinkimai ir politikų siūlomos mokestinės lengvatos yra blogiausi sprendimai, kuriuos galima priimti atsinaujinus bankinio sektoriaus krizei Europoje.

„Prieš rinkimus kylantis populizmas yra pats blogiausias vaistas nuo visų šitų ligų, – sako jis. – Vienos lengvatos išplėtimas, pavyzdžiui, PVM lengvatų klausimas būna labai keblus tuo, kad jeigu tik padidini vieną lengvatą, iškart atsiranda visos kitos lengvatos ir taip gavosi dabartiniu metu.

Visi suprantame, kad transportui reikalingos lengvatos, bet iš kitos pusės, tos lengvatos turi būti kažkuo kompensuojamos, kitais biudžeto straipsniais, tai reiškia, kad kitur reikės karpyti. Ar tai pats geriausias būdas ar ne, mes neturime tikslaus atsakymo, o iš biudžeto reikės 80 mln. litų, kurių biudžetas gali ir nebegauti – tai yra ekonominis klausimas, bet dar yra ir politinis klausimas – kokie bus rinkimai, kokia bus dauguma.

Bijau, kad prieš rinkimus, kaip ir prieš vestuves, visi daug ką žada, po vestuvių biškį blogiau būna, taip gali būti ir su šitais populistiniais sprendimais, kurie dabar eina. Jie gali būti inventorizuoti ir užmiršti, ir atšaukti, kai situacija Europoje blogės.“

Parlamentaras teigia besilaikantis tokios pat pozicijos kaip šalies vadovė Dalia Grybauskaitė ir Vyriausybė – šiuo metu lengvatoms nėra pinigų.

Europos krizės aido Lietuvoje laukia nuo rudens

„Sunkmetį Lietuvos ekonomika gali pajusti šiemet III ar IV ketvirtį. Eksportas sudaro 60 proc. mūsų ekonomikos, o jeigu jis krenta, pas mus mažėja surenkami mokesčiai, natūralu, mažiau patenka į biudžetą, tuomet įvairios sritys mažiau finansuojamos ir eina grandininė reakcija. Kai mažiau pinigų uždirbi, tai mažiau gali ir išleisti, galima kuri laiką skolintis, bet ir skolinimasis turi ribas“, – sako K. Glaveckas.

Tačiau Biudžeto ir finansų komiteto vadovas sako, kad šiais metais biudžeto tikslinti nereikės, bet planuojant kitų metų pajamas ir išlaidas, jau bus atsižvelgiama ir į atsinaujinusios Europos bankų krizės padarinius.

„Šiais metais, manau, biudžeto tikslinti nereikės, bet kai turėsime priimti biudžetą kitiems metams, bus daug klausimų, kuriuos reikės atsakyti iš naujo, nes bus aišku, ar ekonomika auga, ar krenta ir kokie pokyčiai. Nuo grėsmių negalima pasislėpti, mes visi viename katile sėdime ir natūralu, jog kai didžiosios Europos Sąjungos valstybės – Vokietija, Italija, Prancūzija – turi daug bėdų, tos bėdos yra ne tik jų, bet ir mūsų. Euro zoną vėl dabar krečia bankų krizė ir atrodo, kad ta bankų krizė vėl perauga į skolos krizę, nemokumo krizę ir galimų finansinių bankrotų krizę“, – dėsto K. Glaveckas.

Anot jo, tikėtina, kad ir artimiausiais metais taupymą Lietuvoje toliau reikės tęsti ir pertvarkyti mažiau efektyvias sritis.

„Ispanijos obligacijos jau platinamos brangiau nei už 7 proc. – tai nepaprastai dideli pinigai, kurie rodo, kad valstybė nebegalės išsimokėti. Antras dalykas, Vokietijos kanclerė Angela Merkel viešai pareiškė, kad tik per jos lavoną Vokietiją pritars euro obligacijoms, tai reiškia, paprastai tariant, kad skolų vokiečiai neprisiims ir tai labai svarbu euro zonai“, – aiškino K. Glaveckas ir priminė, kad artimiausiomis dienomis turėtų susirinkti Europos Vadovų taryba, kur tikimasi priimti sprendimus, kaip spręsti susidariusias problemas.

www.DELFI.lt
Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...