captcha

Jūsų klausimas priimtas

Mokslininkai: kiekvienas skirtas litas Palangai duos 10 litų

Mokslininkai neabejoja: kiekvienas paplūdimiams platinti skirtas litas per šią vasarą Palangai duos 10 litų, mat kurortą užplūs turistai. Tačiau verslininkai tokius skaičiavimus vertina skeptiškai.
V. Radžiūno (lrt.lt) nuotr.
V. Radžiūno (lrt.lt) nuotr.

Mokslininkai neabejoja: kiekvienas paplūdimiams platinti skirtas litas per šią vasarą Palangai duos 10 litų, mat kurortą užplūs turistai. Tačiau verslininkai tokius skaičiavimus vertina skeptiškai.

Šiemet baigus pajūrio juostos tvarkymo trečiąjį etapą Palangos paplūdimiuose daugiau kaip 2 kilometrų ruože buvo išpilta beveik 424 tūkst. kubinių metrų smėlio.

Paplūdimiai čia paplatėjo net iki 120 metrų, o jų teritorija padidėjo apie 12 hektarų. Iš viso Palangos paplūdimių atkūrimo darbai kainavo apie 17 mln. litų.

Manoma, kad verslas šią vasarą Palangoje turėtų sulaukti apie 170 mln. litų didesnės apyvartos nei anksčiau.

Naudojo amerikiečių metodiką

Skaičiuodamas galimą naudą Geologijos ir geografijos instituto krantotyros ir krantotvarkos sektoriaus vadovas Gintautas Žilinskas rėmėsi amerikiečių skaičiavimo metodika.

Prieš dešimtmetį pildydami smėliu Majamio paplūdimius amerikiečiai pirmiausia apskaičiavo, ar tai duos naudos.

Jie įvertino, kiek daugiau sulauks poilsiautojų paplatėjus paplūdimiams, kiek atvykę į kurortą jie per dieną išleis maistui, viešbučiams ir pramogoms, už kiek pilsis degalų.

Poilsiautojų tikimasi daugiau

Prieš pradedant pajūrio juostos tvarkymo darbus tokius pat skaičiavimus atliko ir mūsų šalies mokslininkai. Prieš 8 metus Palangoje buvo apklausiami poilsiautojai, kurių buvo teiraujamasi apie jų išlaidas kurorte.

„Jau tuomet apskaičiavome, kad į krantotvarką įdėję vieną litą gavome aštuonis. Šiandien ekonominis efektas yra didesnis. Skaičiuojama, kad patogiam poilsiui paplūdimyje vienam žmogui turi tekti 10 kvadratinių metrų pliažo. Vadinasi, šįmet padidėjusiame paplūdimio plote gali ilsėtis 12 tūkst. žmonių daugiau. Nereikia pamiršti ir to, kad patogesnis poilsis prie jūros žmones skatina kurorte užsibūti ilgiau. Todėl platesni paplūdimiai didina verslo apyvartą“, – aiškino G. Žilinskas.

Smėlį pylė prie tilto

Mokslininko teigimu, amerikiečių skaičiavimo metodikos taikymas pasiteisina tiktai poilsiautojų gausiai lankomose vietose, kur yra gerai išplėtota kurorto infrastruktūra. Todėl smėlis ir buvo pilamas būtent centriniuose Palangos paplūdimiuose prie jūros tilto.

„Jei platintume paplūdimius, pavyzdžiui, Karklėje, tokio ekonominio efekto, be abejo, negautume“, – aiškino G. Žilinskas.

Jis pripažino, kad toks skaičiavimas yra labiau teorinis.

Tačiau jei smėlio paplūdimių Palangoje visai nebeliktų, anot mokslininko, ekonominės naudos vertinimas pagal paplūdimio plotį įgautų prasmę.

Daugiau žmonių nesitiki

Mokslininkų skaičiavimus apie pajūrio juostos tvarkymo naudą verslui patys verslininkai vertina skeptiškai.

„Prognozės dėl 170 milijonų litų padidėsiančios apyvartos, aišku, malonios, bet manau, kad paplūdimių plotis tokios didelės įtakos poilsiautojų srautui neturi. Kas važiavo ilsėtis prie jūros, tas ir važiuos, jei jam laisvesnės pliažo vietos tektų paieškoti ir atokiau.

Poilsiautojų gal sumažėtų tiktai tuo atveju, jeigu nuplauti ir susiaurėję paplūdimiai nebūtų atkuriami ilgesnį laiką“, – mano Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė bei „Vanagupės“ viešbučio direktorė Giedrė Kvedaravičienė.

J. Basanavičiaus gatvėje kavinę „Lietuvos rytas“ turintis palangiškis Audronius Macius įsitikinęs, kad poilsiautojų nepagausintų ir keliais šimtais metrų paplatinti paplūdimiai.

„Jeigu neatsiras naujų nakvynės ir visuomeninio maitinimo vietų, poilsiautojų į Palangą daugiau neatvažiuos. Po „Anatolijaus“ uragano paplūdimių Palangoje beveik visai neliko, bet sezono įkarštyje poilsiautojų srautas buvo toks, kad nuo pakelių buvo nušluotos visos nakvynę siūlančios močiutės. Poilsiautojų skaičių reguliuoja ne paplūdimių plotis, o pragyvenimo lygis šalyje“, – įsitikinęs verslininkas.

Atremia kritikų dvejones

Tokių plačių paplūdimių kaip dabar kurorte nebuvo net tarpukariu. Klaipėdos universiteto profesoriaus Rimanto Žaromskio teigimu, pagal smėlio kokybę, paplūdimių plotį ir aukštį šiuo metu geresnių paplūdimių nėra visame Baltijos jūros regione.

„Krantų papildymo smėliu darbai kainuoja labai daug. Paplūdimius nuolat siaurina audros ir kylantis bendras pasaulio vandens lygis, todėl juos atkurti būtina nuolat.

Tačiau neteisūs tie, kurie aplinkosaugininkų pastangas vertina kaip pinigų švaistymą.

Nereikia užmiršti, kad be patogių paplūdimių Palangoje nebūtų ir kurorto. Todėl kuo platesni paplūdimiai, tuo daugiau poilsiautojų ir didesnė ekonominė nauda“, – aiškino Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento direktorius Laimutis Budrys.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...