captcha

Jūsų klausimas priimtas

Krizė Kipre: recesijos ir nedarbo išvengti nepavyks

Kipras tapo penktąja euro zonos šalimi, kuriai teikiama tarptautinė finansinė pagalba. Tačiau Kipro atvejis išskirtinis – finansinę naštą turi prisiimti didieji bankų indėlininkai. Vokietija kalba apie atsakomybę ir teisingumą, Rusija, laikanti Kipro bankuose dideles sumas, – apie vagystę. Tuo metu Afroditės sala vadinamo Kipro gyventojai dėl susidariusios padėties pyksta ant daug ko, kartu ir ant savęs.
EPA-ELTA nuotr.
EPA-ELTA nuotr.

Kipras tapo penktąja euro zonos šalimi, kuriai teikiama tarptautinė finansinė pagalba. Tačiau Kipro atvejis išskirtinis – finansinę naštą turi prisiimti didieji bankų indėlininkai. Vokietija kalba apie atsakomybę ir teisingumą, Rusija, laikanti Kipro bankuose dideles sumas, – apie vagystę. Tuo metu Afroditės sala vadinamo Kipro gyventojai dėl susidariusios padėties pyksta ant daug ko, kartu ir ant savęs.

Didieji indėlininkai gali netekti apie 40 proc. lėšų

Per Briuselyje iš sekmadienio į pirmadienį vykusias derybas Kipro prezidentui Nikui Anastasiadžiui pavyko susitarti su vadinamąja „Troika“ – Europos Komisija, Europos centriniu banku ir Tarptautiniu valiutos fondu, kad šaliai būtų suteikta finansinė pagalba – 10 mlrd. eurų, likus kelioms valandoms iki nustatyto termino. Tarptautiniai kreditoriai šalis, kurioms teikia paskolą, dažniausiai įpareigoja pačias surinkti tam tikrą sumą – tai ir tampa sąlyga norint gauti paskolą.

Kiprui reikia surinkti 6 mlrd. eurų. Tai ketinama daryti pertvarkant du didžiausius šalies bankus. „Laiki“ bus padalytas į gerąjį ir blogąjį. Pastarajame liks nedrausti indėliai, viršijantys 100 tūkst. eurų. Mažesni indėliai keliaus į didžiausią šalyje Kipro banką. Apmokestinant „Laiki“ ir Kipro banko didesnius nei 100 tūkst. eurų indėlius, norima surinkti reikiamą sumą. Kol kas skelbiama, kad didieji indėlininkai gali netekti apie 40 proc. savo lėšų.

Kipras – Afroditės perlas

Tačiau iš pradžių apie patį Kiprą. Pasak vieno mito, Kipre iš atplaukusios jūros putos gimė senovės graikų grožio ir meilės deivė Afroditė. Kipras netgi vadinamas Afroditės perlu. Kipras – trečia pagal dydį Viduržemio jūros sala, esanti į rytus nuo Graikijos, į pietus nuo Turkijos, į vakarus nuo Sirijos, į šiaurę nuo Egipto. Kipras turi apie 1 mln. gyventojų.

XVI–XIX a. Kipras buvo Osmanų imperijos sudėtyje. Nuo XIX a. pab. iki 1960 m., kai tapo nepriklausoma, Kipras buvo Jungtinės Karalystės valda. Pretenzijų į ją turėjo Graikija ir Turkija. 1974 m. graikai bandė nuversti prezidentą ir paskelbti Kiprą Graikijos dalimi. Tuo metu Turkija į šiaurinę salos dalį įvedė savo kariuomenę ir paskelbė Šiaurės Kipro Turkų Respubliką, tačiau tokį statusą pripažino tik pati Turkija. Jos kariuomenė – apie 30 tūkst. karių – šiaurėje taip ir liko, Kipras tapo padalyta šalimi. Ją skiria Jungtinių Tautų pajėgų patruliuojama žalioji linija.

Kipras de facto išlieka susiskaldęs. Šiaurinė dalis – trečdalis teritorijos – turkiškoji ir du trečdaliai – graikiškoji. 2004 m. į Europos Sąjunga įstojo tik graikiškasis Kipras. Euro zonos nare Kipras tapo dar po ketverių metų.

Našta nebus perkelta vien ES mokesčių mokėtojams

Kipre bankų sektorius itin svarbus. Jis ir turizmas padėjo šaliai gana sėkmingai gyvuoti iki finansų krizės. Tačiau per tuos geruosius metus šalies bankų sektorius pernelyg greitai augo – 2011 m. Kipro bankų turtas buvo aštuonis kartus didesnis nei šalies bendrasis vidaus produktas. Didelė šio turto dalis – užsienio kapitalas. Kaip paaiškėjo, bankų įsigytas turtas – ne itin geros kokybės.

Pastaraisiais metais Kipro ekonomikai pakenkė ir ryšiai su recesijos ištikta Graikija. Apie derybas dėl tarptautinės finansinės pagalbos kalbėjo ir ankstesnė Kipro vyriausybė, tačiau jas atidėjo. Visai neseniai, vasarį, išrinktas naujasis prezidentas N. Anastasiadis aiškiai pareiškė, kad sieks greito susitarimo su kreditoriais.

„Swedbanko“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad kiekviena valstybė, kuriai teikiama tarptautinė finansinė pagalba, prisiima įsipareigojimus pagal savo ekonomines problemas. Pasak specialisto, Graikija ant bankroto ribos atsidūrė, nes ilgus metus neatsakingai vykdė valstybės finansų politiką, turėjo per didelį biudžeto deficitą, per daug pasiskolino ir galiausiai niekas jai nebenorėjo skolinti. Pasekmės turėjo būti išlaidų mažinimas, mokesčių didinimas ir bandymas visomis priemonėmis subalansuoti valstybės finansus.

N. Mačiulio manymu, Kipro problema atsirado ne dėl neatsakingos valstybės fiskalinės politikos, o dėl to, kad bankų sektorius Kipre išaugo iki neadekvataus lygio. Be to, turto kilmė dažnai esą nebuvo visiškai aiški, o pats turtas, pasak N. Mačiulio, buvo panaudojamas nelabai atsakingai. „Su paskola atėjo Europos Komisijos reikalavimas restruktūrizuoti du didžiausius bankus ir dalį gelbėjimo naštos perkelti ne tik visos ES mokesčių mokėtojams, bet bent jau iš dalies ir bankų akcininkams bei skolintojams, kurie finansavo bankų veiklą. Tai nėra neatsakingas Europos Komisijos sprendimas, nes, kaip sakoma, pagal kirvį ir kotas – pagal nusižengimus ir priemonės, siekiančios stabilizuoti ir sugrąžinti pusiausvyrą“, – teigia N. Mačiulis.

Apdrausti indėliai nenukentės

Ekonomistas taip pat teigia, kad ypač svarbu, jog Kipro atveju pasirinktas planas apsaugos mažuosius indėlius. Žinoma, šis naujas gelbėjimo planas daug žalingesnis ir didesnių nuostolių atneš būtent stambiesiems indėlininkas, bet jis teisingesnis ir efektyvesnis, nes Kipro gyventojai, indėlininkai – visi, kurie Kipro bankuose turėjo iki 100 tūkst. eurų, t. y. apdraustas indėlių sumas, visiškai nenukentės. „Šiuo aspektu ES pasielgė daug atsakingiau, nes išlaikė savo įsipareigojimą indėlius iki 100 tūkst. eurų išsaugoti ir nenuvertinti. Priešingu atveju būtų sukurtas tikrai nemalonus precedentas, kai ne vienas ES ir euro zonos gyventojas, turintis indėlių euro zonos bankuose, negalėtų jaustis saugus“, – tvirtina N. Mačiulis.

Kipro pasirinktą modelį teigiamai įvertino ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel, kurios teigimu, save gelbėti turi patys bankai. „Manau, kad našta paskirstyta teisingai, bankai turi prisiimti atsakomybę. Aš tai sakiau visada, – pabrėžia A. Merkel. – Nenorime, kad mokesčių mokėtojai turėtų gelbėti bankus, bankai turi patys save gelbėti.“

Kipriečiai pyksta ir ant savęs, ir ant Vokietijos

Grįžęs po derybų iš Briuselio, Kipro prezidentas N. Anastasiadis kreipėsi į besipiktinančius, nerimaujančius, subruzdusius šalies gyventojus, aiškindamas, kad Kipro problemų paprastai išspręsti jau nebegalima. „Tai buvo sudėtinga kova, tačiau mes paliekame nežinomybę, kuri mus kamavo pastaruosius kelis mėnesius, užnugaryje ir optimistiškai žvelgiame į ateitį. Rytoj Kipro laukia nauja diena, ir artimiausiu metu šie sudėtingi sprendimai bus pradėti įgyvendinti. Tokioje padėtyje, kokioje esame, nėra ir negali būti lengvos išeities, aš privalėjau priimti sudėtingus ir drąsius sprendimus, kad galėtume užsitikrinti normalią ateitį“, – Kipro gyventojus ramina prezidentas.

Kipre gyvenantis Matas Daulenskis sako, kad Kipro gyventojai dėl dabartinės padėties pikti ne tik ant vadinamosios „Troikos“, kuri kelia sąlygas, bet kartu ir ant savęs. Pasak jo, į viešumą pradėjo kilti tam tikri faktai. Pvz., šį savaitgalį priimtus įstatymus gelbėti Kipro ekonomiką, pasirodo, jau sausį paruošė praėjusi vyriausybė, tačiau kažkodėl jie nebuvo pateikti parlamentui.

„Žmonės spėja, kad, pradėjus spręsti problemą anksčiau, kažkas būtų pakeista. Jie pikti ant politikų, profsąjungų darbuotojų, nes, pradėjus tvarkyti likviduojamų bankų reikalus, paaiškėjo, kad daugeliui aukštų pareigūnų buvo išduotos paskolos, kurios paskui buvo paslapčia nurašytos. Pykstama ir ant bankininkų, kurie leido bankų sistemai pasiekti tokį lygį“, – pasakoja M. Daulenskis.

Kaip teigia M. Daulenskis, nemalonę užsitraukė ir Vokietija bei jos kanclerė A. Merkel. Socialiniuose tinkluose prasidėjo akcijos, kviečiančios boikotuoti vokiškus produktus. „Kipre yra nemažas vokiečių prekybos tinklas „Lidl“, ir buvo akivaizdžiai matyti, kad, prasidėjus krizei, žmonių jame sumažėjo, – sako M. Daulenskis . – Ant Vokietijos pykstama, nes ji – vadovaujanti valstybė ES ir euro zonoje ir pagrindinius sprendimus priėmė arba kanclerė A. Merkel, arba finansų ministras Wolfgangas Schaeuble. Taip išėjo, kad kipriečių akyse jie buvo pagrindiniai tokio didelio Kiprui sudaryto spaudimo kaltininkai.“

Kipro bankai rusams atvėrė Europos sienas

Maždaug trečdalį Kipro bankų sektoriaus sudaro Rusijos indėliai. LRT radijo bendradarbis Maskvoje Stasys Planutis sako, kad rusai nepasitiki savais bankais, o Kipras juos pritraukdavo palankiomis sąlygomis.

„Dažnam rusui iki šiol atrodo nesaugu laikyti didesnę sumą pinigų rusiškame banke, be to, niekas nenori papildomų klausimų iš valdžios instancijų. O bankai Rusijoje ne taip seniai buvo įpareigoti teikti informaciją valdžios institucijoms ne tik apie sąskaitoje laikomų pinigų sumą, bet ir apie bet kokią stambesnę operaciją. Taigi Kipre pinigus laikyti atrodė saugiau, o kai kuriems verslininkams tai buvo savotiška apsauga nuo vadinamųjų „greiderių“ užpuolimo, kai verslas paprasčiausiai atimamas“, – pasakoja S. Planutis.

Be to, S. Planučio teigimu, Kipro bankuose iki šiol nebuvo griežtų reikalavimų norint atidaryti sąskaitą, šalyje galioja liberali pilietybės ir vizų su Rusija politika, rusams praktiškai nereikia vizos, tai tik formalumas – vizas gauna 100 proc. žmonių. „Nemažai rusų verslininkų tuo pasinaudojo ir tokiu būdu jiems atsivėrė Europos sienos. Kipre pinigus laiko ne tik fiziniai asmenys, bet ir stambios rusų bendrovės, tokios kaip „Lukoil“, metalo pramonės įmonės. Daugiausia šios kompanijos Kipro bankus naudoja atsiskaitydamos su tiekėjais Vakaruose“, – teigia LRT radijo bendradarbis.

Rusija nerodo noro padėti Kiprui

Natūralu, kad Rusijos vadovų reakcija į Kipro ir „Troikos“ susitarimą buvo neigiama. Premjeras Dmitrijus Medvedevas didžiųjų indėlių apmokestinimą prilygino vagystei. Kai tarptautiniai kreditoriai iškėlė pirmąsias sąlygas, pagal kurias būtų apmokestinami visi Kipro bankų indėliai, ir kai Kipras jas kategoriškai atmetė, šalis, tikėdamasi pagalbos, atsigręžė būtent į Rusiją.

Kipre gyvenantis M. Daulenskis pasakoja, kad kipriečiai tikėjosi, jog Rusija imsis kokių nors gelbėjimo priemonių, nes Kipro bankuose yra daug užstrigusių rusiškų pinigų. Kipro finansų ministras Michalis Sarris bene visą savaitę praleido Maskvoje stengdamasis susitikti su visais aukštais ir įtakingais pareigūnais, bet pavyko tik suderėti jau esančios Rusijos paskolos Kiprui pratęsimą. M. Daulenskio teigimu, žmonės, ypač po pirmojo šoko, paskelbus, kad bus apmokestinti visi indėliai, labai tikėjosi, kad kaip alternatyvus variantas bus panaudota Rusijos pagalba. Pvz., prie didžiausios Kipre autostrados, tarp Limasolio ir Larnakos oro uosto, atsirado didžiulių reklaminių skydų, kuriuose buvo didžiulė Rusijos vėliava su užrašu „Neišduokite mūsų, broliai“.

Įvedė kapitalo kontrolę

Be Rusijos scenarijaus, taip pat buvo svarstomas ir radikalus pasitraukimo iš euro zonos ar visos ES planas, kurio šalininkai teigė, kad Kipras savo bėdas geriau išspręs pats, be nurodinėjimų iš šalies.

Kol Kipras balansavo ties pavojinga riba, šalies bankai neveikė, daug kur buvo galima atsiskaityti tik grynaisiais pinigais. Politikai labiausiai bijojo, kad, vėl atidarius bankus, gyventojai masiškai eis atsiimti savo pinigų, todėl įvesti tam tikri laikini apribojimai: per dieną galima pasiimti iki 300 eurų, uždrausta gryninti čekius, iš salos neleidžiama išvežti daugiau kaip 1 tūkst. eurų grynaisiais, įvestas 5 tūkst. eurų per mėnesį limitas atsiskaitant kreditinėmis ar debetinėmis kortelėmis užsienyje. Taip Kipras tapo pirmąja euro zonos šalimi, įvedusia kapitalo kontrolę.

M. Daulenskis tikina, kad būtent dėl kapitalo nutekėjimo Kipras labiausiai ir nerimauja. „Jeigu prasidės stambus nutekėjimas, verslams nebeužteks lėšų, žlugs įvairios įmonės, didės bedarbystė. Nekilnojamojo turto ekspertai pareiškė, kad dėl šitos krizės nekilnojamojo turto kainos turėtų kristi iki 40 proc.“, – sako M. Daulenskis.

Tuo metu ekonomistas N. Mačiulis įsitikinęs, jog kapitalo kontrolė padės apsaugoti, kad indėliai masiškai neišplauktų, tačiau šalis neišvengs recesijos ir nedarbo. „Kipro ekonomikai bus didžiulis šokas ir nedarbo lygis greičiausiai net padvigubės. Apimtas recesijos Kipras bus gana ilgai, bet tai maža ekonomika ir poveikis likusiai euro zonai bus gana mažas. O neigiamų finansinių srautų, t. y. indėlių ir investuotojų bėgimo iš Kipro, bus išvengta būtent per kapitalo kontrolę, kuri greičiausiai bus vykdoma gana ilgai“, – mano N. Mačiulis.

Ekonomistas primena ir labai panašią krizę Islandijoje. 2008 m., žlugus Islandijos bankams, juose buvo įšaldyta nemažai lėšų. O tokie kapitalo apribojimai Islandijoje tebėra taikomi ir po penkerių metų. Taigi ar tikrai Kipras nebus ta valstybė, kur labai greitai susigrąžins savo finansų centro statusą?

Prezidentas N. Anastasiadis sunerimusiems Kipro gyventojams pažadėjo pradėti baudžiamąjį tyrimą – nustatyti, kas yra atsakingas, kad Kipras atsistojo į eilę prie tarptautinės finansinės pagalbos langelio, atsekti kokius nors nekompetencijos bankų sektoriuje ženklus ir nubausti už jų esančius asmenis. Vis dėlto tai padaryti tokiais atvejais, ko gero, labai sudėtinga.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...