captcha

Jūsų klausimas priimtas

Slovėnijai gresia Kipro likimas

Vos šešias dienas dirbanti naujoji Slovėnijos vyriausybė spaudžiama bet kokia kaina vengti Kipro likimo ir netapti dar viena euro zonos šalimi, kuriai prireiks ant kelių maldauti ekonomikos gelbėjimo plano, skelbia „Bloomberg“.
Slovėnijos premjerė Alenka Bratusek, Wikipedia nuotr.
Slovėnijos premjerė Alenka Bratusek, Wikipedia nuotr.

Vos šešias dienas dirbanti naujoji Slovėnijos vyriausybė spaudžiama bet kokia kaina vengti Kipro likimo ir netapti dar viena euro zonos šalimi, kuriai prireiks ant kelių maldauti ekonomikos gelbėjimo plano, skelbia „Bloomberg“.

Slovėnijos ministrės pirmininkės Alenkos Bratusek ministrų kabinetas privalo kuo skubiau parengti planą, kaip geriau organizuoti ir taip jau paliegusių šalies bankų darbą, teigiama pirmadienį paviešintame šalies centrinio banko pranešime. Slovėnijai šiais metais reikia maždaug 3 mlrd. eurų (10,36 mlrd. Lt), o bankams reikia 1 mlrd. eurų (3,45 mlrd. Lt) naujo kapitalo, dar praeitą savaitę perspėjo Tarptautinis valiutos fondas (TVF).

Europos Sąjungos (ES) pareigūnai stengiasi bet kokia kaina pažaboti įsiskolinimų krizę, į kurios liūną jau pateko Graikija, Portugalija, Ispanija, o visai neseniai – ir Kipras. Visos šios šalys nebeturi kitos išeities kaip tik maldauti finansinės pagalbos.

Slovėnijos bankai, tokie kaip „Nova Ljubljanska Banka d.d.“, kovoja su sparčiai plintančiomis blogosiomis paskolomis, kurių vertė šiuo metu prilygsta net penktadaliui šalies ekonomikos našumo. Investuotojai ne veltui nerimauja, kad būtent Slovėnija gali tapti paskutine eilėje prie prašančiųjų finansinės pagalbos.

„Jeigu naujoji šalies vyriausybė pradės planą įgyvendinti, galbūt iš ES maldauti pinigų ir nereikės“, - vakar telefonu sakė „Landesbank Berlin Investment“ fondų administratorius Lutzas Roehmeyeris. Šis bankas rūpinasi 10 mlrd. eurų (34,53 mlrd. Lt) vertinamais vertybiniais popieriais, tarp kurių – Slovėnijos valstybės ir korporatyvinės obligacijos.

„Jeigu jie nesiims veiksmų, manau, kad jau po kelių mėnesių krizė prasidės ir Slovėnijoje“, - teigia specialistas.

Slovėnijos ir Vengrijos bankai yra labiausiai pažeidžiami regione. Anot „Standard & Poor’s“ reitingavimo specialistų, kuriems vadovauja Paryžiuje dirbantis Pierre Gautier, šiuo metu minėtuose bankuose blogos paskolos sudaro apie 20 proc. ir šis skaičius nuolat auga.

Slovėnijos didžiausias bankas „Nova Ljubljanska“ 2012 metais skelbė patyręs 275 mln. eurų (949 mln. Lt) nuostolių – nuostolingai bankas dirba jau ketvirtus metus iš eilės. Bankas „Nova Kreditna Banka Maribor d.d.“ 2012 metais patyrė 205 mln. eurų (707 mln. Lt) nuostolių. Banko veiklos rezultatai buvo prasčiausi nuo 2007 metų, kai dėl skolų valstybės dalis banke išaugo iki 79 proc.

„Nova Ljubljanska“ praeitais metais reikėjo 381 mln. eurų (1,315 mlrd. Lt). Visas lėšas skyrė Slovėnijos valstybė ir jai priklausančios institucijos, nes antrasis pagal dydį banko savininkas – „KBC Groep NV“ - iš sandorio pasitraukė, negavęs Europos Komisijos palaiminimo.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close