captcha

Jūsų klausimas priimtas

Seimas uždegė žalią šviesą statyti Visagino atominę elektrinę

Ketvirtadienį Seimas po balsavimo priėmė Atominės elektrinės įstatymo pakeitimo projektą ir pasisakė už Koncesijos sutartį su strateginiu investuotoju „Hitachi“. Vadinasi, Visagino atominės elektrinės (VAE) projektas gali būti vykdomas toliau.
ELTA nuotr.
ELTA nuotr.

Ketvirtadienį Seimas po balsavimo priėmė Atominės elektrinės įstatymo pakeitimo projektą ir pasisakė už Koncesijos sutartį su strateginiu investuotoju „Hitachi“. Vadinasi, Visagino atominės elektrinės (VAE) projektas gali būti vykdomas toliau.

Už Atominės elektrinės įstatymo pakeitimo projektą balsavo 70 Seimo narių, 2 – prieš ir 2 parlamentarai susilaikė. Už Koncesijos sutarties su „Hitachi“ įstatymą balsavo 69 Seimo nariai, 2 – prieš ir 3 parlamentarai susilaikė.

Dauguma prieštaraujančių atominės elektrinės statyboms Seimo narių ir frakcijų iš vardinio balsavimo pasitraukė.

Dėl atominės elektrinės įstatymo pakeitimo projekto priėmimo, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narės Rimos Baškienės siūlymu, buvo balsuojama vardiniu balsavimu. Kiekvienas Seimo narys turėjo pasirašyti ant balsavimo biuletenio. „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos siūlymu, Seimui pritarus, vardinis balsavimas buvo surengtas ir dėl Koncesijos sutarties su „Hitachi“ įstatymo.

Paskutinį kartą Seime tokiu būdu buvo balsuota 1993 m.

Vadovaujantis Seimo statuto 114 straipsniu vardinis balsavimas gali būti rengiamas, jeigu to reikalauja kuri nors frakcija ir šį reikalavimą paremia ne mažiau kaip 1/3 posėdyje dalyvaujančių Seimo narių. Vardinio balsavimo metu Seimo narys parašu patvirtina savo apsisprendimą.

Seimui priėmus įstatymus, sutartis su „Hitachi“ turėtų būti pasirašyta kitą savaitę.

Seimas pritarė ir protokoliniam pasiūlymui, kad 50 km spinduliu nuo naujosios elektrinės gyvenantiems gyventojams būtų kompensuojama 50 proc. elektros tarifo.

Seimas taip pat pritarė prieš įstatymo priėmimą Darbo partijos pasiūlytoms pataisoms, kad, baigus VAE projektavimo darbus ir žinant visas sąlygas, dėl statybų Seimas turėtų apsispręsti dar kartą.

Prieš balsavimą taip pat buvo pristatytos Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) išvados, kuriose teigiama, kad, įvertinus Atominės elektrinės įstatymą antikorupciniu požiūriu, pažeidimų nenustatyta. Įvertinimas buvo atliktas Krikščionių frakcijos partijos prašymu.

Socialdemokratė Birutė Vėsaitė ir „tvarkietis“ Andrius Mazuronis prieš balsavimą apkaltino Darbo partiją ir valdančiąją koaliciją slaptu susitarimu – esą Darbo partija palaiko VAE projektą, pateikusi tik kosmetines pataisas, dėl to, kad šios partijos juodosios buhalterijos byloje padaryta kelių mėnesių pertrauka. Reaguodamas į tokius kaltinimus, „darbietis“ Vytautas Gapšys žadėjo kreiptis į Etikos ir procedūrų komisiją.

Seimo narys konservatorius Kęstutis Masiulis prieš balsavimą teigė, kad balsavimas bet kokiu atveju nulems Lietuvos ateitį keliasdešimčiai metų į priekį ir, jei bus balsuota „prieš“, tai nulems Lietuvos energetinę izoliaciją ir priklausomybę nuo užsienio monopolijų.

„Tvarkietis“ Valentinas Mazuronis sutiko su kolega, kad balsavimas tikrai svarbus Lietuvos ateičiai, tačiau jo požiūris į balsavimo rezultatus buvo priešingas: anot jo, Lietuva prisiims didžiulius įsipareigojimus, o jo nauda yra abejotina.

Socialdemokratas Vytenis Andriukaitis kalbėjo, kad „Hitachi“ Lietuvai bando iškišti nesaugų atominį reaktorių, kurio negali panaudoti niekur kitur. Anot jo, Lietuvai tai bus labai žalinga, ir Lietuva verčiau bandytų prisidėti prie bendro ES ir Rusijos projekto.

Premjeras Andrius Kubilius stebėjosi, kodėl socialdemokratai, prieš tai pasisakę už VAE projektą, dabar yra tokie priešiški jam. Vyriausybės vadovo nuomone, tai rodo jų neapsisprendimą. A. Kubilius šiai partijai siūlė tiesiog prisipažinti, kad jie iš tiesų yra už įstatymą, ir balsuoti garbingai.

„Tvarkos ir teisingumo“ partijos atstovas Julius Veselka pabrėžė, kad projektas Lietuvai yra naudingas, kadangi „Hitachi“ kompanija taip pat yra suinteresuota projekto sėkme, nes nori atkurti Japonijos energetikos prestižą. Taip pat jis pažymėjo, kad projektas ateityje dar galės būti atšauktas, jei naujoji valdančioji koalicija „norės už elektrą mokėti daug brangiau“.

„Darbiečio“ V. Gapšio teigimu, priėmus įstatymą, tai dar nebus galutinis apsisprendimas dėl atominės elektrinės statybų, tačiau įstatymas būtinas, norint „judėti į priekį“.

Pasak R. Baškienės, priimant tokį įstatymą, būtina atsiklausti tautos, ir atominės elektrinės įstatymo projektas gali būti priimamas tik po referendumo.

Po pietų Seimas svarstys klausimą dėl referendumo atominės elektrinės statybų klausimu paskelbimo. Seimo Atominės energetikos komisija referendumo iniciatyvai nepritarė.

VAE projekto vertė siekia 17 mlrd. litų. Lietuvos dalis sudarys apie 6 mlrd. litų. Planuojama, kad jėgainės statybos prasidės 2015 metais, o veikti elektrinė pradės 2020–2021 metais.

Skaičiuojama, kad elektrinėje vykdomos gamybos sąnaudos sudarys po 7–10 centų už kilovatvalandę, bet dar 10–15 centų už kilovatvalandę kainuos paskolų statyboms aptarnavimas. Paskola visiškai turėtų būti grąžinta iki 2038–2040 metų.

Gruodį iš atominės elektrinės projekto pasitraukus Lenkijai, joje toliau dalyvauja Lietuva, Latvija, Estija ir strateginis investuotojas – Japonijos „Hitachi“

Numatoma, kad „Hitachi“ priklausys 20 proc. VAE akcijų. Latvijai teks taip pat 20 proc. akcijų, Estijai – 22 proc., Lietuvai – 38 proc.

Prognozuojama, kad statant Visagino AE Lietuvos įmonės gali sulaukti užsakymų, kurių vertė siektų iki 5 mlrd. litų, planuojama sukurti apie 6 tūkst. naujų darbo vietų. 

Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...