captcha

Jūsų klausimas priimtas

Čekijos valstybė nusprendė bažnyčioms grąžinti milijardus

Čekijos valdžioje esantys dešinieji priėmė Bažnyčios turto restitucijos įstatymą, pagal kurį visoms komunizmo laikais persekiotoms bažnyčioms turi būti sugrąžintas nacionalizuotas nekilnojamasis turtas, o jei tai neįmanoma – išmokamos kompensacijos. Įstatymo numatomos sumos tokios didelės, kad tai šalies biudžetui atsilieps dar 30 metų.
Vytenio Radžiūno (LRT.lt) nuotr.
Vytenio Radžiūno (LRT.lt) nuotr.

Čekijos valdžioje esantys dešinieji priėmė Bažnyčios turto restitucijos įstatymą, pagal kurį visoms komunizmo laikais persekiotoms bažnyčioms turi būti sugrąžintas nacionalizuotas nekilnojamasis turtas, o jei tai neįmanoma – išmokamos kompensacijos. Įstatymo numatomos sumos tokios didelės, kad tai šalies biudžetui atsilieps dar 30 metų.

Apie verslo ir ekonomikos naujienas iš Čekijos praneša LRT radijo bendradarbis Andrius Kunčina.

Čekijos prezidentūroje – permainos

Čekijos politikos viršūnėje – perversmas. Po dešimties metų konservatyvaus euroskeptiko Vaclavo Klauso prezidentavimo kovo 8-ąją kadenciją pradėjo pirmasis visuotiniu balsavimu išrinktas prezidentas Milošas Zemanas. Jei V. Klausas netrukus po „Aksominės revoliucijos“ įkūrė didžiausią dešiniąją Čekijos partiją ODS, kuri šiuo metu yra pagrindinė valdančiosios koalicijos narė, tai M. Zemanas daugelį metų pirmininkavo priešingos pakraipos socdemams.

Suplevėsuos ES vėliava

Permaina Čekijos prezidentūroje negali būti akivaizdesnė. Pirmą kartą ten žada suplevėsuoti mėlynoji ES vėliava, kurią V. Klausas atsisakė iškabinti. Nors Čekijos prezidento įgaliojimai ūkio srityje riboti, M. Zemano pergalė rinkimuose paliks pėdsaką ir čia.

Jis pažadėjo artimiausiu metu parašu patvirtinti jau seniai Čekijos parlamento priimtą vadinamąją Euro stabilizavimo mechanizmo sutartį. Ji Sąjungoje sukurta eurui gelbėti, kai ėmė braškėti prasiskolinusios pietinės Europos valstybės. Čekija liko vienintele Sąjungos šalimi, nepatvirtinusia sutarties, V. Klausui atsisakius ją pasirašyti, neva ji esanti „baidykliška“.

Euro gelbėjimo mechanizmas jau galioja, o Čekija prie jo beveik neprisidės, nes nėra įsivedusi euro, tačiau M. Zemano parašas – ryškus naujos eros simbolis, adresuotas Briuseliui, kuriam niekad nepavyko rasti bendros kalbos su buvusiu Čekijos prezidentu.

Grąžins turtą bažnyčioms

Valdančiajai Čekijos koalicijai pavyko įgyvendinti du dešimtmečius atidėliotą politinį gestą – priimti Bažnyčios turto restitucijos įstatymą, pagal kurį visoms komunizmo diktatūros laikais persekiotoms bažnyčioms turi būti sugrąžintas nacionalizuotas nekilnojamasis turtas, o kur tai nebeįmanoma – išmokama piniginė kompensacija.

Iš viso numatyta grąžinti turto už 11 mlrd. Lt bei per 30 metų išmokėti dar 10 mlrd. kompensacijų. Bažnyčios turės įrodyti, kad tas turtas joms priklausė iki 1948-ųjų komunistinio perversmo. Pagal įstatymą atlyginimo sulauks iš viso 17 konfesijų, išskyrus vieną, kuri materialinio atlygio atsisakė.

Skaudžiai atsilieps biudžetui

Įstatymo numatomos sumos tokios, kad visus tris ateinančius dešimtmečius atsilieps šalies biudžetui ir sukėlė dideles aistras abiejuose parlamento rūmuose ir visuomenėje. Vyriausybė tvirtina, kad, grąžindama bažnyčioms milijardus, ilgainiui valstybė sutaupys, nes laipsniškai liausis rėmusi bažnyčias iš biudžeto, mokėjusi algas kunigams bei prižiūrėjusi nekilnojamąjį turtą, nekalbant apie politinę ir moralinę šio žingsnio reikšmę.

Dalis visuomenės ir valdančiosios koalicijos bei visa kairioji opozicija tvirtina, kad neaišku, kokiu pagrindu nustatytos būtent tokios atlygio sumos, kad tai nemokama dovana užsienio valstybėms, kuriose įsikūrusios įvairių bažnyčių vadovybės, ir kad tai nevalstybiškas elgesys ūkio sunkumų laikais. Socialdemokratai įstatymą apskundė Konstituciniam teismui, tačiau pirmieji jo sprendimai kol kas ne jos naudai.

Būsimą vyriausybę formuos socdemai?

Likus metams su trupučiu iki visuotinių rinkimų, bures kelia Čekijos opozicija. Beveik niekas neabejoja, kad būsimą vyriausybę formuos socdemai, kurie po ketverių metų dešiniųjų pertvarkų, taupymo, pokrizinio ūkio sąstingio, bet taip pat ir dabartinės valdančiosios koalicijos skandalų, spėjama, triuškinančia persvara ją įveiks.

Artėja Socialdemokratų partijos suvažiavimas, ir jo išvakarėse pasigirdo būsimi socdemų rinkimų vajaus planai, kaip įsiteikti rinkėjams. Pasak jų, numanoma būsimoji valdančioji kairė Čekijoje nusiteikusi ryžtingiau apmokestinti bankus, energetikos bendroves ir apskritai stambias įmones. Sykiu socdemai linkę pagalvoti apie naują – trečią – PVM kategoriją, kuri galiotų vaistams ir maisto prekėms, kad panaikintų pabranginimą, atsiradusį dabartinei vyriausybei vienu nuošimčiu kilstelėjus PVM.

Vis dar smuktelėjęs šalies ūkis

Makroekonomikos rodikliai vis labiau palankūs Čekijos opozicijai. Valdančiajai koalicijai nesiseka sumažinti valstybės įsiskolinimo ir išjudinti ūkį. Statistika rodo, kad pernai šalies ūkis smuktelėjo 1,1 proc. Ūkį žemyn tempia sąstingis statybų, žemės ūkio ir finansų sektoriuose. Daugumos stebėtojų nuomone, 2011-ųjų pradžioje 3 proc. BVP siekęs ūkio augimas, o antroje pusėje prasidėjęs nuosmukis, kuris pernai persirito į neigiamus skaičius, susijęs su nuosmukiu pagrindinėje Čekijos eksporto vartotojoje, Vokietijoje, bei kitose šalyse.

Kairesnių pažiūrų žinovai mano, kad Čekijos recesiją lemia smukusi vietos paklausa bei biudžeto taupymo politika. Valstybės skola, beje, dabar siekia 0,45 proc. BVP. Po 2008-ųjų pasaulio ūkio krizės Čekiją nuosmukis ištinka jau antrą kartą. Be to, šis yra didžiausias nuo 1993-ųjų Čekoslovakijos Federacijos išsiskyrimo, todėl kalbama apie užsitęsusios recesijos, prarasto dešimtmečio bei struktūrine problema tampančios bedarbystės pavojų.

Parduos Čekijos oro linijų akcijų

Panašu, kad po daugelio metų nepavykusių ar, tiksliau, vyriausybės pristabdytų bandymų, balandį Čekijos oro linijos „ČSA“ susilauks oficialaus strateginio partnerio. Vyriausybė sutinka parduoti 0,44 proc. „ČSA“ akcijų Pietų Korėjos oro linijoms „Korean Air“ už maždaug 10 mln. Lt.

Pasak Čekijos finansų ministro Miroslavo Kalouseko, šioji partnerystė atneš naudos ir Čekijos oro linijoms, kurioms garantuos plėtrą, ir tarptautiniam Prahos Vaclavo Havelo oro uostui, kurį „Korean Air“ paversianti Europos oro ryšių kryžkele arba vadinamuoju „hub`u“.

Vidutinė alga – 3,5 tūkst. Lt

Vidutinė alga Čekijoje pernai išaugo 2,8 proc. ir siekė 25,101 kroną arba 3,5 tūkst. Lt. Sykiu infliacija siekė lygiai 3 proc., tad tikrovėje perkamoji čekų galia nežymiai smuktelėjo. „Eurostat“ duomenimis, Čekija vidutinio uždarbio dydžiu lenkia visas pokomunistines Europos šalis, išskyrus Slovėniją.

Vis dėlto, daugeliu ūkio rodiklių nuo Čekijos atsiliekančioje kaimynėje Lenkijoje vidutinė perkamoji galia didesnė. Ekspertų nuomone, tai visų pirma lemia rinkos dydis. Dešimtmilijoninė Čekija laikoma sąlyginai nedidele rinka. Keturiskart didesnė Lenkijos rinka įgalina didesnę konkurenciją, kuri mažina kainas, o importuotojai sau gali leisti pardavinėti įvežtas prekes su mažesniu antkainiu.

Gerai gyvena pensininkai

Čekija ir Slovakija pagal pensininkų gyvenimo kokybę pateko į pasaulio 20-tuką ir pralenkė tokias šalis, kaip Didžioji Britanija arba JAV. Tarptautinė finansų bendrovė „Natixis Global Asset Management“ palygino dešimtis pasaulio valstybių pagal 20 kriterijų, kaip antai gyvenimo trukmės vidurkį, valstybės išlaidas sveikatos apsaugai bei jos prieinamumą ir kitus, neatsižvelgdama vien į pensijų didį.

Pirmoje vietoje atsidūrė Norvegija, antroje – Šveicarija, trečioje – Liuksemburgas. Į pirmą penketuką dar tilpo Švedija ir Austrija. Čekijai teko 17-ta vieta, Slovakijai – 18-toji. Iš kitų buvusių komunistinių valstybių į dvidešimtuką pateko tik Slovėnija, užėmusi 16-tą vietą.

 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...