captcha

Jūsų klausimas priimtas

Klausimas iš Briuselio: „O kurgi milijardas?“

Vakar Seimas žengė dar vieną žingsnį naujosios atominės elektrinės link. O uždaroma senoji Ignalinos atominė elektrinė (IAE) tampa vis didesniu galvos skausmu ne tik Lietuvai, bet ir visai Europai.
BFL nuotr.
BFL nuotr.

Vakar Seimas žengė dar vieną žingsnį naujosios atominės elektrinės link. O uždaroma senoji Ignalinos atominė elektrinė (IAE) tampa vis didesniu galvos skausmu ne tik Lietuvai, bet ir visai Europai.

Didesnės paramos IAE uždaryti siekianti Lietuva išgirsta vis daugiau nepatenkintų balsų iš Briuselio – Europos Parlamentas piktinasi dėl neaiškiai panaudotų milijardo eurų.

„Liepos mėnesį būsiu taikinys numeris vienas Lietuvoje“, – pareiškė Europos Parlamento narys Marianas Jeanas Marinescu, kuris yra Biudžeto kontrolės komiteto pranešėjas dėl IAE uždarymo.

Į jo išvadas žada atsižvelgti Europos Parlamentas.

Kol kas išvados Lietuvai nepalankios – siūloma skirti tris kartus mažiau pinigų, nei prašo mūsų šalies valdžia.

Į Ignalinos atominę elektrinę liepą atvyksiantį Europos parlamentarą mūsiškiai bandys paveikti, kad jis pakeistų savo nuomonę.

Bet rumunas perspėja – Lietuva pati kalta, kad pateko į tokią situaciją: „Lietuva jau panaudojo milijardą eurų Ignalinos atominei elektrinei uždaryti, bet ją galima įjungti nors ir šiandien. Ar tai normalu?“

Siūlo pinigų ieškoti patiems

Nepadaryti darbai ir išleisti pinigai labiausiai pykdo Briuselį.

Todėl po 2020-ųjų Vilniui gali tekti savarankiškai finansuoti atominio monstro išmontavimo darbus. Tokiu atveju brangtų elektra, o šalies biudžetas pajustų dar didesnę naštą.

Tiesa, galutinai dar nenutarta dėl finansavimo po 2020-ųjų. Tačiau Briuselis užsimena, kad jeigu išmontavimo darbai Ignalinos atominėje elektrinėje ir toliau judės vėžlio greičiu, pinigų Lietuva negaus.

„Lietuva ir pati turi ieškoti finansavimo šaltinių. Tai – šalies atsakomybė. Be to, Lietuva turi aiškiai atsakyti į klausimą, kur konkrečiai buvo panaudota milijardas eurų“, – „Lietuvos rytui“ sakė M. J. Marinescu.

Jis tikino, kad nėra nusistatęs prieš Lietuvą, tačiau siūlė patiems įvertinti, ar viską padarėme skaidriai panaudodami pinigus, skirtus atominei elektrinei uždaryti.

Pirštais bado į sutartį

ES siūlo paramą trims šalims, uždarančioms atomines elektrines, – Lietuvai, Bulgarijai ir Slovakijai.

„Aš stebiuosi, kodėl Lietuva nepasinaudoja kitų šalių patirtimi. Tai atpigintų uždarymo darbus. Siūliau tai jūsų šaliai, tačiau niekas nepasikeitę“, – kalbėjo Europos Parlamento narys M. J. Marinescu.

Jis sakė, kad ES įsipareigojo suteikti „adekvatų finansavimą“ elektrinės uždarymo darbams: „Tačiau kiek ir iki kada, nebuvo pasakyta. Nekalbama nei apie 100, nei apie 50, nei apie 70 proc. finansavimą. Kas tuo abejoja, patariu visiems paskaityti Lietuvos stojimo į ES sutartį“.

Jis pridūrė, kad jei Lietuva nepatenkinta ES siūlymu, atominį monstrą gali uždarinėti iš struktūrinės paramos ir žemės ūkiui skirtos paramos fondų.

Tačiau mūsų šalies derybininkai tokį scenarijų vertina kaip košmarą.

Nuomonės skiriasi

Kai kurie Lietuvos europarlamentarai dėl to prieš kurį laiką kreipėsi ir į premjerą, ir į užsienio reikalų ministrą.

Tačiau jokio esminio poveikio tai neturėjo.

Lietuva Ignalinos AE uždaryti prašo skirti 770 mln. eurų, tačiau Europos Komisija sutinka duoti tik 200 mln. eurų.

„Svarbiausia dabar įtikinti Europos Parlamentą, kad būtų skiriamas finansavimas ir po 2020 metų“, – sakė Europos Parlamento narys Zigmantas Balčytis.

Jis vylėsi, kad pavyks įtikinti M. J. Marinescu pakeisti išvadas.

Kitas europarlamentaras iš Lietuvos Algirdas Saudargas perspėjo, kad Europos neišgąsdinsime: „Jei pulsime grasinti dėl Ignalinos atominei reikalingų pinigų, Briuselis apskritai gali nutraukti bet kokią paramą“.

Nori priversti mokėti

ES siekia, kad atominių elektrinių uždarymą finansuotų šalys narės, todėl M.J.Marinescu pastangos nestebina.

Taip „Lietuvos rytui“ tvirtino Lietuvos nuolatinės atstovybės ES ambasadorius Arūnas Vinčiūnas: „Bulgarai padarė meškos paslaugą, kai paprašė leidimo įjungti jau uždarytą atominę elektrinę.

Nors Lietuvai tai padaryti techniškai būtų neįmanoma, Europos Parlamentas naudojasi pasikeitusia bulgarų nuomone. Jis žaidžia šia korta, ir tai tik sunkina derybas dėl didesnio finansavimo“.

Kenkia ir kyšių skandalas

Didelis pagalys į derybų su Europos Sąjunga ratus gali būti įsiplieskęs skandalas dėl kyšininkavimo uždaromoje Ignalinos atominėje elektrinėje.

JAV teisingumo departamentas pirmadienį paskelbė, kad JAV įmonė „Data Systems & Solutions“, siekdama gauti užsakymų Ignalinos atominėje elektrinėje, 1999–2004 metais duodavo kyšius aukštiems elektrinės pareigūnams.

Lietuvos Vyriausybės derybininkas su Europos Komisija Neilas Tankevičius vakar perspėjo, kad pranešimai apie galimą korupciją uždaromoje Ignalinos atominėje elektrinėje gali sukelti Europos Sąjungos abejonių dėl tolesnio finansavimo: „ES partneriai, vertindami Ignalinos uždarymo ir eksploatacijos nutraukimo procesą, nori, kad ES pinigai būtų panaudojami kuo efektyviau ir taupiau. Jeigu įtariama, kad kas nors vyksta ne taip, kyla abejonių, ar reikia skirti daugiau pinigų. Tokiu aspektu ir vertinamas Ignalinos finansavimas“.

Premjeras Andrius Kubilius vakar pareiškė, kad kyšininkavimo skandalas Ignalinos atominėje elektrinėje yra apgailėtinas, bet iš praeities ateinantis dalykas: „Paaiškėjo faktai, kad buvusi IAE vadovybė, tai yra Viktoro Ševaldino vadovaujama vadovybė, kaip rodo amerikiečių tyrimai, galbūt elgėsi neskaidriai. Tai apgailėtinas, bet iš praeities ateinantis dalykas. Dėl to ir buvo keičiama vadovybė 2009–2010 metais, kad tai nesikartotų“.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...