captcha

Jūsų klausimas priimtas

Mažos tabako ir alkoholio kainos europiečiams daug kainuoja

Nors europiečių pajamos per ekonomikos sunkmetį mažėjo, tačiau išlaidos sveikatos priežiūrai, greičiausiai, ne. Mažos sveikatą žalojančių produktų kainos neskatina jų paklausos mažėjimo.
BFL nuotr.
BFL nuotr.

Nors europiečių pajamos per ekonomikos sunkmetį mažėjo, tačiau išlaidos sveikatos priežiūrai, greičiausiai, ne. Mažos sveikatą žalojančių produktų kainos neskatina jų paklausos mažėjimo.

Ekonomikos ir verslo naujienų portalo Bloomberg.com žurnalistai, remdamiesi Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ataskaitos duomenimis, padarė keletą išvadų apie galimą ekonominės krizės poveikį europiečių sveikatai.

Iš PSO pateiktų duomenų matyti, kad Europos gyventojai yra didžiausi rūkaliai ir alkoholinių gėrimų vartotojai pasaulyje. „Didesnės cigarečių bei alkoholio kainos galėtų padėti pažaboti su šiais įpročiais susijusių mirčių ir ligų skaičiaus augimą“, – rekomenduoja Bloomberg.com žurnalistai.

Į PSO Europos regioną, kuriame gyvena apie 900 mln. žmonių, įskaičiuojamos 53 valstybės. Rūko 27 proc. jų gyventojų, vyresnių nei 15 metų. Tai aukščiausias rodiklis pasaulyje. Daugiausia vartoja jie ir alkoholio: vienam europiečiui per metus vidutiniškai tenka po 10,6 litro alkoholio.

Šie du žalingi įpročiai yra pagrindiniai vėžio ir širdies ligų sukėlėjai ir lemia apie 70 proc. visų mirčių. Mažos kainos skatina didesnę sveikatą žalojančių produktų paklausą, didina sveikatos priežiūros išlaidas.

Daugiau nei pusė vyrų rūko Armėnijoje, Baltarusijoje, Ukrainoje, Moldovoje ir Turkijoje, o daugiausiai alkoholio vartoja Moldovoje, Liuksemburge, Estijoje ir Čekijoje.

Mažiausiai vyrai rūko Švedijoje, Bosnijoje ir Hercegovinoje bei Islandijoje, mažiausiai alkoholio vartoja Tadžikistane, Turkijoje ir Azerbaidžane.

Ne su kainomis, bet labiau tiesiogiai su ekonomikos krize galima sieti Ispanijos gyventojų sveikatos bei vidutinės gyvenimo trukmės statistikos blogėjimą. Bedarbystei didėjant 3 proc., atitinkamai jiems savižudybių ir tyčinių susižalojimų padaugėja 5 proc. Prognozuojama, kad Ispanijoje nedarbo lygis šiemet sieks 27 proc. Šioje šalyje gyvena trečdalis bedarbių europiečių.

„Turime akylai stebėti, kokią įtaką ekonomikos būklė daro gyvenimo trukmei Ispanijoje“, – PSO Informacijos, tyrimų ir inovacijų skyriaus direktorę Claudia Stein cituoja Bloomberg.com.

Psichinės sveikatos ir elgesio sutrikimų skaičius didžiausias yra Olandijoje, Islandijoje ir Danijoje.

Tuo tarpu Rytų Europa pasižymi greičiausiai augančiu ŽIV atvejų skaičiumi.

Sveikatos apsaugai regione daugiausiai išleidžia Prancūzija ir Nyderlandai – po 12 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Palyginimui, Turkmėnija išleidžia 2,5 proc. BVP, Jungtinės Amerikos Valstijos –  apie18 proc.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...