captcha

Jūsų klausimas priimtas

Gaivinama laivyba Nerimi – vasarą numatomi nauji turistiniai maršrutai

Praėjusiais metais į sostinę, įveikus 166 km, iš Kauno Nerimi buvo atplukdyta prieplauka. Tačiau prie Baltojo tilto ji prastovėjo be keleivių – neatsirado norinčiųjų prieplauką išsinuomoti. Dabar žadama, kad nuo liepos prieplauka priims pirmuosius klientus, kartu įsikurs ir informacijos centras bei kavinė. Puse lūpų užsimenama ir apie tolimesnes keliones – iki Kauno ar Nidos. Taip bus gaivinama laivyba Nerimi.
Vytenio Radžiūno (lrt.lt) nuotr.
Vytenio Radžiūno (lrt.lt) nuotr.

Praėjusiais metais į sostinę, įveikus 166 km, iš Kauno Nerimi buvo atplukdyta prieplauka. Tačiau prie Baltojo tilto ji prastovėjo be keleivių – neatsirado norinčiųjų prieplauką išsinuomoti. Dabar žadama, kad nuo liepos prieplauka priims pirmuosius klientus, kartu įsikurs ir informacijos centras bei kavinė. Puse lūpų užsimenama ir apie tolimesnes keliones – iki Kauno ar Nidos. Taip bus gaivinama laivyba Nerimi.

Prieplauką nutarė rekonstruoti

Praėjusių metų pavasarį iš Kauno atplukdyta mobilioji prieplauka (debarkaderis) niekaip nerado šeimininkų ir laivyba nebuvo pradėta. Kaip lrt.lt informavo „Susisiekimo paslaugos“ direktorius Gintas Bliuvas, rudenį prieplauka galiausiai buvo išnuomota.

Naujos prieplaukos šeimininke tapo Lietuvos povandeninio sporto federacija, o jos prezidentas Aurelijus Kinas patvirtino, kad šiuo metu prieplauka yra tvarkoma, prie Baltojo tilto ji sugrįš liepos pradžioje. „Pirminę funkciją atliks prieplaukos. Švartuosis laivai, laivininkai jau laukia, kad galėtų atgabenti katerius ir pradėtų plukdyti žmones Dar bus informacinis centras, kavinukė, tualetai“, – informavo A. Kinas.

Jau numatyta, kas statys pirmuosius laivus prie prieplaukos. „Mes turime savo laivelį, tai, kai bus prieplauka, atgabensime. Galėsime plukdyti žmones nuo Vingio parko pėščiųjų tilto iki Valakampių. Gal sugalvosime atrakcijų, pakviesim pagroti muzikantus“, – planus dėstė Saulius Paukštys. Numatoma, kad plaukiojimas vyks iki spalio, o tokia pramoga žmogui kainuos 25 Lt.

Kitas verslininkas Adomas Patašius skaičiuoja, kad laivą į Nerį nuleis rugpjūtį. „Upė ištyrinėta, išplaukiota. Manau, kad rugpjūtį nuleisime, iki rugsėjo pabaigos bus galima plaukioti“, – pasakojo verslininkas, neslepiantis, kad turi užmačių keliones vykdyti ir iki Nidos ar Kauno: „Kaunas dirbo su „Raketos“ tipo laivais, aš mąstau apie visiškai kitokios koncepcijos laivą. Kitos savaitės pradžioje prasidės medinio, klasikinio 11 metrų ilgio laivo statyba.“

Plaukioja Nerimi nuo 1953-ųjų

Daugelį metų Neries upe jau kursuoja vilniečių gerai pažįstama „Ryga“. UAB „Barta“ vadovas Leonas Benetis sako, kad tarp Vilniuje plaukiojančios „Rygos“ ir Trakuose „Skaisčio“ yra tam tikri skirtumai. Vilniuje esą dažnesni plaukiojimai po pietų, vakarop, o savaitgalį norinčiųjų plaukioti būna labai mažai. „Vilniuje gal daugiau iš „Skaisčio“ perėmėm vilniečių, kurie rengia konferencijas, renginius, jiems nereikia važiuoti į Trakus“, – tęsė L. Benetis.

Tuo metu Trakuose, pasak pašnekovo, dažnesni klientai turistų kompanijos, su kuriomis jau ne vienerius metus yra dirbama. Tiek Vilniuje, tiek Trakuose kelionė šiais laivais suaugusiam kainuoja 20 Lt, vaikui – 10 Lt, bet L. Benetis sako, kad tokios kainos ilgai neišsilaikys – jos nekeistos jau aštuonis sezonus. „Bus keliamos bent kažkiek, nes jūs supraskit, kiek kuro kainos siekia. Mes bandėm mažinti sąnaudas, variklio apsisukimus, kuro siurblių reguliavimus, kad kaip nors būtų mažiau, nes jei būtume ėję tais pačiais branginimo tempais kaip ir visur, tai čia niekas neplauktų“, – įsitikinęs L. Benetis.

„Ar pelninga? Pragyventi galima, bet, matote, mano požiūris yra dirbti į ateitį, pas mus nėra šūkio: „Pinigai šiandien ir bet kokia kaina“. Mes daug investuojame savo darbu, žiniomis ir po truputį einame“, – pokalbį su LRT interneto tarnyba tęsė L. Benetis, kartu užsimindamas apie naujus maršrutus – svarstoma apie plaukimą iki Verkių, norą plaukti šiuo maršrutu išreiškę ir nemažai vilniečių. Toliau esą būtų galima tęsti kelionę ir Europos centro link.

Nori švaresnės Neries

LRT interneto tarnybai susisiekus su Vidaus Vandenų kelių direkcija ir pasiteiravus, ar būtų galimybė plaukioti Nerimi nuo Vilniaus iki Kauno, direkcijos Gamybos direktorius Mindaugas Šimkūnas patikino, kad nebent baidarėmis arba valtimis, bet ne laivais.

„Kelias neeksplotuojamas ir šiuo metu netinkamas laivybai, ji vykdoma Vilniaus miesto ribose, 7 km atkarpoje. Žinoma, prie aukšto vandens, savo rizika plaukti nėra uždrausta, jie galėtų. Taip buvo atgabenta ir prieplauka, tačiau vasaros mėnesiais gremzlė būna mažesnė, akmenys, rėvos, be to, nesužymėtas farvateris, tai tikrai būtų didelė rizika tokį nuotykį išbandyti“, – tęsė M. Šimkūnas. Jo teigimu, strateginiuose planuose yra numatyta išnagrinėti galimybę atkarpoje Kaunas-Jonava, tačiau apie tai kol kas niekas nešneka.

A. Patašius teigia, kad žvelgiant iš verslo perspektyvos, plaukioti gal ir neapsimoka, yra didelė rizika sugadinti sraigtą, patirtį nuostolių: „Per tuos du mėnesius kelis sraigtus pakeitėm. Kiekvienas sraigtas – keli šimtai litų, susidaro kaštai, bet jeigu patinka plaukti – tai plauki ir praplauki. Jeigu žiūrėsime kaip į verslą, tai paprasta nebus. Reikia mėgti šitą dalyką, žinoti, kaip ir kur praplaukti, susižymėti rėvas. Mes tą darbą pradėjome, yra medžiagos, bet reikia stebėti upę“, – sako A. Patašius.

„Kažką burbėti apie Neries gilinimo poreikį yra nesąmonė. Neries vagą reikia išvalyti, o gilinti nieko nereikia. Manau, kad pagilinus vis tiek tą vagą užneštų, tai čia absurdas ir nesąmonė, bet ją išvalyti – būtina. Padangų sąvartynai, kurie matosi, kai kurias vietas turėjome idėją patys prasivalyti”, – šnekėjo A. Patašius.

L. Benetis pridūrė, kad svarbiausia – plaukioti. „Mes gi plaukiojom, šįmet sužymėjom kelią, kur kliūtis, kur reikia pasukti. Tikimės dar kai ką padaryti, pravalyti sąnašas, kad būtų galima ilgesnį maršrutą turėti. Prieš šimtą metų garlaiviai į Nemenčinę du kartus į dieną plaukiojo“, – pokalbį baigė L. Benetis.

Navigacijos Neries upe Vilniaus mieste pradžia skelbiama gegužės 15-ąją. Ji tęsiasi iki spalio 15 dienos. Vandens kelio atkarpoje nuo Žvėryno tilto iki Valakampių tilto leidžiama pramoginė laivyba. Šiam vandens keliui suteiktas valstybinės reikšmės vidaus vandenų kelio statusas. Vandens kelio navigaciniais ženklais paženklintas farvateris 7,5 km ilgio vandens kelio atkarpoje nuo Žvėryno tilto iki Valakampių tilto. Farvateris – laivybinis vandens kelias vandens telkinyje, kuris upėje eina giliausia vagaos dalimi ir žymimas plūdurais.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...