captcha

Jūsų klausimas priimtas

Užsienio dangoraižius netrukus puoš Lietuvoje pagaminti saulės moduliai

Naujieji saulės moduliai, kurie pakeis stogus ir namų fasadus, bus gaminami Lietuvoje. Sostinės Visorių technologijų parke iškilo milžiniška gamykla. Iš čia po Europą pasklis saulės energijos moduliai iš stiklo, rašo „Lietuvos rytas“.  
 
EPA-ELTA nuotr.
EPA-ELTA nuotr.

Naujieji saulės moduliai, kurie pakeis stogus ir namų fasadus, bus gaminami Lietuvoje. Sostinės Visorių technologijų parke iškilo milžiniška gamykla. Iš čia po Europą pasklis saulės energijos moduliai iš stiklo, rašo „Lietuvos rytas“.  

Įmonių grupė „BOG Group“ investavo 150 milijonų litų, įskaitant ir Europos Sąjungos paramą. Grupės vadovas Vidmantas Janulevičius tvirtina spėjęs laiku persiorientuoti, nes atsižvelgęs į pasaulines tendencijas.

Dar prieš kelerius metus jis ketino statyti standartinių saulės modulių gamyklą, tačiau greitai suprato, kad ateitis priklauso į pastatus integruotiems saulės moduliams.

Ant stiklo galės vaikščioti

Vilniuje „BOD Group“ pastatytame saulės technologijų centre gaminami saulės moduliai bus ir skaidrūs, ir spalvoti, nelygu poreikis. O garantija jiems galios 20–25 metus.

„Vietoj skardos ar čerpių ant stogų bus montuojami naujieji „stiklas-stiklas“ tipo saulės moduliai. Jie saulės energiją išgaus ir namo reikmėms, ir tieks į tinklus“, – pasakojo V. Janulevičius.

Lietuviškais saulės moduliais bus „aprengti“ naujai statomi dangoraižiai Pietų Europoje.

Saulės technologijų centro specialistai ir modulių projektuotojai Lietuvoje iš anksto žinos tikslius reikalingų modulių matmenis, nes visa informacija apie klientų projektuojamo pastato architektūrą ateis tiesiai iš projektuotojų.

Ant 6 milimetrų stogo paketo bus galima net laisvai vaikščioti. Stiklas visada bus pigesnis už plastiką, kuris naudojamas įprastiems saulės moduliams.

Pripažino Europos architektai

Lietuvių naujoves jau sveikina Europos architektai. Mat jie galės lanksčiai rinktis fasadams dekoruoti tinkamiausius saulės modulius ir tiesiogiai juos užsakinėti „BOD Group“ gamykloje.

Tai sulaukė įvertinimo ir Briuselyje. Lietuviai laimėjo 3 milijonų eurų vertės Europos Sąjungos konkursą sukurti programinę įrangą, kuri padės architektams, projektuojantiems „Auto CAD“ programine įranga, tiesiogiai projektuoti pastatų fasadus iš saulės modulių.

Mūsų šalies verslininkai dirbs kartu su partneriais „Via Solis“ ir „Protech“.

„Su šia programa dirbantys architektai pateiks tikslius objektų duomenis, pastatų dalis. Pagal tai gamyklos linijų robotai pagamins būtent tai, ko reikia konkrečiam klientui.

Visa kliento projektuojamo pastato informacija automatiškai ateis mums“, – sakė V.Janulevičius.

Vilniuje bus gaminami pačių įvairiausių matmenų – nuo 40 centimetrų iki 4 metrų – moduliai.

Žmones pakeis robotai

Sostinės gamykla Vilniuje vienintelė Europoje, kurioje pramoniniu būdu saulės modulius gamins robotai.

Dabar veikia dvi gamyklos Europoje, kur integruojamus elementus surenka žmonės.

Naujoji Vilniaus gamykla saulės modulius daugiausia eksportuos į Vakarų Europą – Prancūziją, Italiją, kitas Pietų šalis. Tačiau tikimasi, kad atsiras pirkėjų ir Lietuvoje.

Didelės viltys yra siejamos ir su Skandinavija.

Ten jau nuo 2015-ųjų visi valstybiniai pastatai turės patys gaminti bent dalį energijos.

Nauja tvarka įpareigos

Kartu gamykloje bus kuriami ir naujausios – ketvirtosios kartos fotoelementai, kuriems jau nebereikės brangaus sidabro.

„Mes norime būti vieni pirmųjų, gaminančių saulės modulius iš naujausios kartos fotoelementų“, – sakė V.Janulevičius.

Tai padės sutaupyti po 4–5 euro centus nuo vienos vadinamosios celės.

Ar „BOD Group“ vadovas nesibaimina, kad saulės modulių paklausos augimas lėtės? Ne. Jis įsitikinęs, jog paklausa tik augs, nes 2018 metais Europos Sąjungoje įsigalios tvarka, kad visi namai regeneruotų energiją.

Kitaip tariant, pastatas turės bent šiek tiek pagaminti sau energijos, ne tik ją naudoti.

Iš pradžių toks reikalavimas galios tik visuomeniniams ar valstybei priklausantiems pastatams. Tačiau vėliau ateis eilė ir individualiems namams.

„BOD Group“ vadovas mano, kad saulės moduliai pateks ir ant senų pastatų juos renovuojant, o seni langai bus keičiami stiklo paketais su saulės baterijomis.

„Saulė jau po 30 metų Europoje bus pagrindinis energijos šaltinis, nes kito kelio paprasčiausiai nėra“, – įsitikinęs verslininkas.

Įranga – jau pakeliui

30 tūkst. kvadratinių metrų keturių aukštų pastate jau šį rudenį pradės veikti gamybos linijos, o kitą pavasarį šiame pastate dirbs iš viso apie 500 žmonių.

Vien tik šį rudenį čia pradės darbuotis 360 žmonių, o pirmieji specialistai pasirodys gegužę. Naujų darbo vietų per ateinančius dvejus metus ketinama įkurti apie 200.

Kol kas čia – milžiniškos tuščios patalpos, tačiau V.Janulevičius metrų tikslumu žino, kur kas stovės ar dirbs.

Nusileidžiame į pirmąjį aukštą. Atskiros patalpos su vitrininiais langais bus skirtos naujovėms demonstruoti.

Pati gamykla įsikurs dviejuose aukštuose, likusiuose darbuosis administracija. Gamybos linijos bus 120 metrų ilgio.

Viename aukšte įsikurs kompaktinių plokštelių gamybos linijos, kurios bus perkeltos iš „BOD Group“ gamyklos Linkmenų gatvėje. Toliau rikiuosis saulės modulių surinkimo, stiklo apdorojimo linijos.

„Visa reikiama įranga jau pagaminta, po poros mėnesių ji jau bus atvežta“, – pažadėjo V.Janulevičius.

Viduje – lyg operacinėje

Kol patalpose šeimininkauja statybininkai, dažytojai, sunku įsivaizduoti, kad rudenį čia turės būti sterilu kaip operacinėje.

Gaminant saulės modulius būtina ypatinga vidaus ir oro švara. Dėl to teko investuoti milijonus litų į oro filtravimo sistemą.

Tai bus vienintelis statinys Europoje, kuris gamybai naudos geoterminį šaldymą ir šilumą, plūstančią iš žemės. Įrenginiams atvėsinti irgi nereikės vartoti elektros – tam bus panaudota energija iš žemės gelmių.

Po gamykla įrengta 110 gręžinių, kurie siurbs energiją iš 150 metrų gylio. Visą gamyklos ir tyrimų centro inžinerinį sprendimą sukūrė olandai, pagamino lenkai, o sumontavo lietuviai – bendrovė „Dizaja“.

„Apskritai apie 70 procentų darbų patikime lietuviams. Tik techninę priežiūrą atliks olandai ir vokiečiai“, – teigė V.Janulevičius.

Prie gamybos linijų stovėsiantys specialistai yra mokomi užsienyje, jau yra suburta studentų komanda aukštojoje mokykloje.

Atliks ir mokslo tyrimus

„Norėdami taupyti vokiečiai nebėga į Kiniją, o pasitiki mumis. Už jiems prieinamą kainą jie čia atliks mokslo tyrimus.

Mūsų aukštosios mokyklos turi puikią aparatūrą, bet ją menkai naudoja“, – prasitarė V.Janulevičius.

Be to, vokiečiai, su kuriais jau seniai bendradarbiauja „BOD Group“, padės ir kuriant naująją įrangą.

Su Vokietijos bendrove „Singulus Technologies“ „BOD Group“ jau dirba kelerius metus.

Vokiečiai sumontavo įrangą, kuria dabar gaminamos kompaktinės plokštelės. Vėliau nuspręsta kurti ateities produktus – saulės modulius.

„Pats gamybos principas šiek tiek panašus. O esminis skirtumas – kuo padengsi kompaktinį diską arba fotoelementą.

Vokiečiai ieškojo naujovių, mes – taip pat. Sutapo visų tikslai“, – paaiškino pašnekovas.

Siūlo keistis elektra

Mažinamos saulės energijos supirkimo kainos visoje Europoje, taip pat ir Lietuvoje, V.Janulevičiaus visiškai nejaudina.

„Dar praėjusią vasarą energetikos ministrui du kartus sakiau – mažinkime supirkimo kainas. Nereikia vienkartinės bangos – reikia ilgalaikio planavimo.

Dabar visi prisipirko pigių saulės modulių iš Kinijos, jie pradės gesti jau po kelerių metų“, – samprotavo „BOD Group“ vadovas.

Jo nuomone, geriau būtų buvę, jei saulės pagamintos elektros supirkimo kainos būtų nuosekliai mažinamos, o ne nukirptos vienu mostu.

„BOD Group“ vadovas kartu su specialistais jau apskaičiavo, kad vienas saulės modulis pagamins 300 kilovatų per metus. Ir visai nesvarbu, kad supirkimo kainos sumažintos.

Tiesa, ir čia reikalingas vadinamasis kompensacinis mechanizmas, kad per tinklus būtų galima apsikeisti elektra.

„Tokie namai elektrą į tinklus galėtų tiekti vasarą, o skolintis – žiemą. Vyriausybė apie tokį mechanizmą galėtų pagalvoti“, – sakė V.Janulevičius.

Nebereikės jokios paramos

Verslininkas įsitikinęs, kad ateis laikas, kai saulės energetikai nereikės jokios paramos.

„Nafta brangsta, kartu su ja – ir elektra. Pietinėse Europos valstybėse papildomos paramos jau beveik nereikia, jei namas energiją gamina sau“, – sakė „BOD Group“ vadovas.

Pasak jo, investicijos į saulės technologijomis apginkluotus pastatus atsipirks per 10 metų, nors įrenginiai bus naudojami bent 35 metus.

Tikisi auginti išradėjus

150 milijonų litų. Tiek investicijų reikėjo visai gamyklos statybai, įskaitant įrenginius, geoterminį šildymą ir šaldymą.

45 milijonai litų gauta iš Europos Sąjungos paramos fondų. Visa kita – nuosavos ir skolintos lėšos. Parama suteikta tik įrangai. V.Janulevičius teigė, kad investicijos turėtų atsipirkti per 5–6 metus.

Kodėl gamykla atsirado ne Vokietijoje, o Lietuvoje.

„Viską lėmė statybų, žmonių ir kitokios sąnaudos. Vokiečiai mus pasirinko ir todėl, kad esame šalia, Europos Sąjungoje, kurioje veikia bendra intelektinė apsauga“, – sakė V.Janulevičius.

O kol kas ateities inovacijų specialistai stažuojasi universitetuose ir mokslo centruose.

V.Janulevičius neabejoja, kad šioje gamykloje ir tyrimų centre užaugs ne vienas Lietuvos išradėjas.

Valstybei dar stinga strateginio požiūrio

„Ateitis priklauso integruojamiems saulės moduliams, pakeičiantiems stogus ar fasadus. Bet jie kartu gamins ir elektrą, kuri ateityje daugeliui žmonių taps papildomu pajamų šaltiniu“, – sakė V.Janulevičius .

Pasak grupės vadovo, šiuo metu Lietuvoje per daug aiškinama, kad saulės energija neva yra brangi.

Dažniausiai žiūrima trumparegiškai – esą reikia subsiduoti šią energijos rūšį ir dėl to kenčia visi vartotojai.

„Pasigendame valstybės strateginio požiūrio į atsinaujinančią energetiką. Juk ją reikia vertinti mažiausiai 20–30 metų į priekį.

Atsinaujinanti energetika, ypač mažoji, kai žmonės patys apsirūpina saulės generuojama elektros energija, iš esmės sudaro sąlygas decentralizuoti energetikos sektorių ir naikinti jame gyvuojančias monopolijas.

Kartu skatinama vietos verslo plėtra, naudos gauna ekonomika. Naudojant saulės ir kitą atsinaujinančią energiją pirmiausia pasiekiama, kad lėšos už energijos išteklius liktų bendruomenėje, o ne būtų išleistos importuojamoms dujoms ir naftai.

Kartu atsinaujinanti energetika sprendžia socialines problemas: juk net pensininku tapęs žmogus gali gauti nuolatinių pajamų iš parduodamos elektros“, – aiškino V.Janulevičius.

Maža to – nevertinama lėšų, gautinų mokesčių pavidalu, įtaka biudžetui.

Juk pinigai, gauti už pagamintą elektros energiją per visą jėgainės eksploatacijos laikotarpį, bus išleidžiami vidaus rinkoje.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...