captcha

Jūsų klausimas priimtas

R. Masiulis: Lietuva yra prieš „Nord Stream 2“ dujotiekį

Lietuvos vyriausybė prieštarauja Berlyno ir Maskvos dujotiekio projektui „Nord Stream 2“, nes jis pablogintų Baltijos šalių nepriklausomybę, tvirtina Lietuvos energetikos ministras Rokas Masiulis.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

„Mūsų nuomone, jis negatyviai paveiks Lietuvos ir Europos energetinę nepriklausomybę. Dėl šio projekto daugiausiai praras Ukraina, nes Rusija „Nord Stream 2“ dujotiekiu nukreips dujas, kurios dabar per šią šalį teka į Europą. Reikalas yra komplikuotas ir nedraugiškas, todėl laukiame Europos Komisijos nuomonės, ar šio dujotiekio statyba yra suderinama su Europos teise, ar ne“, – Lenkijos portalui dw.com sakė R. Masiulis.

Jis neatsakė, ar Lietuva ir Lenkija bendradarbiaus dėl „Nord Stream 2“ projekto. Pasak R. Masiulio, Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų terminalas (SGD) padės užtikrinti dujų paklausą regione.

„Šiuo metu gamtinių dujų suvartojimas regione mažėja, dujų poreikiui patenkinti pakanka SGD terminalo Klaipėdoje. Asmeniškai aš nesu įsitikinęs, kad estai pasiryš investuoti į savo suskystintų gamtinių dujų terminalą. Iš to, ką žinau, manau, kad tai kol kas tik pokalbiai“, – sakė energetikos ministras.

Jo nuomone, Klaipėdos SGD terminalas jau pasiteisino.

„Visų pirma, jo dėka diversifikavome tiekimo kryptis, antra – užtikrinome tiekimo saugumą. Dėl šios investicijos „Gazprom“ sutiko Lietuvai sumažinti dujų kainas. Net jeigu nei Latvija, nei Estija nenorėtų pirkti dujų iš terminalo, jame įrengus dujų skirstymo stotį, galima pardavinėti suskystintas dujas“, – sakė R. Masiulis.

Jo vertinimu, Lietuva be didelių problemų galėtų pateikti Ukrainai 1,5 mlrd. kubų per Baltarusiją.

„Padarytume tai, jeigu nebūtų vieno „bet“... Dujotiekiai, kuriais galima pristatyti dujas Ukrainai, yra Rusijos „Gazprom“ nuosavybė. Koncerno vadovybė tikina, kad jie nepritaikyti dujų tiekimui Ukrainai. Siūlėme kitą variantą: pristatome savas dujas iki Karaliaučiaus, o Rusija tokį patį kiekį dujų, kurias ketino tiekti Karaliaučiui, baltarusiškais dujotiekiais – į Ukrainą. Tačiau ši idėja taip pat neįtikino rusų“, – sakė jis.

R. Masiulio manymu, dujas tiekti į Ukrainą bus galima, kai bus pastatytas 558 mln. eurų vertės Lietuvos ir Lenkijos dujotiekis GIPL (turėtų pradėti veikti 2020 metais), taip pat kai bus sujungti Lenkijos bei Ukrainos dujotiekiai.

Jis teigė, kad Lietuvos atstovai intensyviai derasi su JAV įmone „Cheniere Energy“, kad Lietuvą kitų metų pradžioje pasiektų pirmasis amerikietiškų suskystintų dujų krovinys, o dujų kaina būtų tokia pat arba mažesnė nei „Gazprom“.

Lietuvos energetikos ministras teigė, kad su kitomis Baltijos šalimis bus toliau kalbamasi dėl atominės jėgainės statybų Lietuvoje.

„Toliau tęsiame pokalbius su Latvija ir Estija. Pastaruoju metu daug kas pasikeitė, kalbant apie energetinį saugumą, todėl su Ryga ir Talino laikomės nuostatos, kad verta viską apsvarstyti iš naujo. Ypač turint omenyje, kad bus pradėta eksploatuoti elektros jungtis tarp Lietuvos ir Švedijos“, – sakė R. Masiulis.

Jis patvirtino, kad Lietuva kol kas neturi planų pasitraukti iš BRELL sistemos.

„Lietuva tokių planų neturi. Turime vienintelį tikslą, kad būtų sinchronizuotos mūsų bei Lenkijos ir kontinentinės Europos sistemos. Nenorime būti priklausomi nuo Rusijos. Žinoma, jungtys su Rusija ir Baltarusija liks, niekas neketina jų sunaikinti. Jei Rusija turės rimtų problemų su elektros sistema – mes irgi jų turėsime. Po sinchronizacijos su europine sistema, jeigu nutiktų kažkas panašaus, pas mus jokių bėdų nebus“, – tvirtino Lietuvos energetikos ministras.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...