captcha

Jūsų klausimas priimtas

Lietuviška vizija tapti regiono Silicio slėniu – kol kas tik saldus miražas

Šių metų antroje pusėje Lietuvos startuoliai galėjo džiaugtis solidžiomis investicijomis – kartu su 25 mln. eurų į „Vinted“ ir 10 mln. eurų į „Vittamed“ iš viso Lietuvos startuoliai iš investuotojų susižėrė 43,5 mln. eurų. Tačiau iki tikslo tapti bent jau Baltijos šalių regiono startuolių centru dar toli – reikia pralenkti gerokai priekyje esančius estus, o ant kulnų mina kaimynai latviai.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Šįmet po Rygoje vykusio renginio „Silicon Valley Comes to Batics“ už startuolių ekosistemos vystymą šalyje atsakinga Latvijos agentūra „Labs of Latvia“ surinko duomenis apie Lietuvos, Latvijos ir Estijos startuolius ir pagal įvairius pjūvius juos palygino.

Remiantis gautais duomenimis, 100 tūkst. gyventojų vidutiniškai tenka po 13,7 startuolio. Geriausiai atrodo estai, o lietuviai su latviais žengia beveik koja kojon.

Tiesa, „Versli Lietuva“ tikina, kad duomenis apie savo šalį latviai rinko vadovaudamiesi kitais kriterijais negu lietuviai, o latviai teigia, kad informacija pateikta vadovaujantis tarptautine praktika.

Kam priskirti „YPlan“ ir „BitFurry“?

Remiantis „Verslios Lietuvos“ ir Latvijos bei Estijos atsakingų agentūrų pateikiama informacija apie viešai atskleistus investicijų į startuolius sandorius, lietuviai šįmet pritraukė 43,5 mln. eurų – kelis kartus daugiau nei latviai ir kelis kartus mažiau nei estai.

Daugiausia klausimų kelia kai kurios milijonines sumas pritraukusios įmonės, kurios Baltijos šalyse veiklos nevykdo. Pavyzdžiui, „Labs of Lativa“ teiraujasi, kodėl lietuvių Ryčio Vitkausko ir Viktoro Juciko „YPlan“ pritrauktus 31 mln. eurų Lietuva pateikia kaip mūsų šalies ekosistemos produktą, nors bendrovė įsikūrusi Londone ir Lietuvos „YPlan“ kapitalas tiesiogiai nepasiekia.

„Verslios Lietuvos“ teigimu, „YPlan“ kaip lietuviškas startuolis minimas todėl, kad į jį yra investavęs Lietuvos rizikos kapitalo fondas „BaltCap“.

Dar daugiau klausimų kyla dėl beveik 54 mln. eurų susižėrusio latvių „BitFurry“, kurio vienas iš įkūrėjų yra Latvijos pilietybę turintis Latvijoje negyvenantis Valerijus Vavilovas. Anot „Labs of Latvia“, pateikiant duomenis kaip pagrindinis kriterijus buvo pasirinktas bendras nacionalinis produktas.

„Mes taip pat turime du Latvijoje registruotus fondus, kurie investavo į „BitFurry“, – pridūrė „Labs of Latvia direktorė Jekaterina Zaiceva.

Startuoliai – ne fabrikai

Atsakingų šalių agentūrų duomenimis, Baltijos šalyse iki šių metų lapkričio mėnesio veikė 826 startuoliai, iš kurių 406 buvo Estijoje, Latvijoje – 220, Lietuvoje – 206 startuoliai.

Lietuvos startuoliuose iki šių metų lapkričio mėnesio buvo sukurta 450 darbo vietų. Jei atmestume 160 žmonių, kurie dirba daugiausiai investicijų pritraukusio startuolio „Vinted“ biure, likusiems Lietuvos startuoliams tenka vos 290 darbo vietų.

Paklausta, ar keli šimtai žmonių visoje šalyje neatrodo mažas skaičius, „Verslios „Lietuvos“ projektų vadovė Rimantė Ribačiauskaitė sakė: „Startuoliai – ne fabrikai, kur prie konvejerių stovėtų žmonės. Jei pritraukiamos „Seed“ etapo investicijos, tada startuolyje dirba 5–10 žmonių ir jie turi patvirtinti savo produktą. Jei gauna „Serie A“ investiciją, tada gali samdyti žmones ir plėstis. Taip šįmet įvyko su Trafi“.

Anot R.Ribačiauskaitės, Lietuva turi puikių išteklių – ypač talentingų žmonių IT srityje, Lietuva gerai žinoma tarp rizikos kapitalistų, tačiau ateityje reikėtų daugiau pasirūpinti verslo vystymo puse.

Palyginimui, Estijos startuoliuose šiuo metu dirba 2154 žmonės, o Latvijoje, anot latvių, – taip pat 450.

Pirmieji latvių žingsniai

Paprašytas palyginti startuolių ekosistemos padėtį Baltijos šalyse pagal pritrauktas investicijas, į Lietuvos startuolius investuojančio fondo „Practica Capital“ partneris ir vienas iš įkūrėjų Donatas Keras to daryti nesiryžo – pritrauktos investicijos rodo tik viešai prieinamus duomenis, o esą Lietuvoje buvo kur kas daugiau investicinių sandorių, apie kuriuos oficialiai neskelbta.

Vis dėlto D.Keras sakė netikintis, kad latvių startuolių ekosistema atrodo geriau, nei mūsiškė.

„Ir mes tikriausiai sugebėtume rasti skaičius, pagrindžiančius, kad Lietuvoje geresnė situacija. Duomenys nėra pilni, jie tik atspindi ekosistemos dalį, – aiškino D.Keras. – Galime palyginti, kiek rizikos kapitalo įmonių veikia Latvijoje ir Lietuvoje. Mūsų ekosistema veikia 5 metus, turime bent du verslo akseleratorius, o Latvijoje ekosistema žengia tik pirmuosius žingsnius.“

Vardindamas Estijos pirmumo priežastis Donatas Keras priminė „Skype“ sėkmės istoriją – po jos į Estiją grįžo pinigai ir žinios, kuriuos estai sėkmingai išnaudojo. Kitas estams palankus faktorius – Suomijos artumas ir su tuo susijęs „Nokia“ efektas“.

„Nokia“ išpumpavo be galo daug pinigų, tai Estijai sukūrė puikų startą ir atplėšė juos nuo mūsų ir latvių“, – pridūrė D.Keras.

Laukia milijardinių investicijų

„GetJar“ ir rizikos kapitalo fondo „Nextury Ventures“ įkūrėjas Ilja Laursas sako, kad Lietuvoje ir Latvijoje startuolių ekosistemos panašios, o kol jos tik formuojasi, apibendrinimus daryti anksti.

„Statistika nulemta vos kelių sėkmės istorijų – Latvijos „Coinbase“, lietuvių „Vinted“ ar „GetJar“. Jei žiūrėsime tik į subrendusius startuolius, labai veikia atsitiktinumo faktorius, nes kai statistika sudaryta iš kelių pastebėjimų, apie dėsningumą kalbėti net matematiškai neleistina. Prie tokių mažų apimčių atsitiktinumas mažai ką reiškia“, – sakė I.Laursas.

Pasak jo, tiksliausia padėtį šalyse būtų vertinti pagal fizines rizikos kapitalo investicijas, o pagal šiuos parametrus geriausiai atrodo estai.

Kitas svarbus rodiklis, anot I.Laurso, yra pradinės „Seed“ etapo investicijos. Pagal jas bent iš pirmo žvilgsnio padėtis Lietuvoje ir Latvijoje panaši.

Paklaustas, ar atsižvelgę į tai, kad Latvijoje gyvena milijonu žmonių mažiau nei Lietuvoje, galėtume daryti išvadas, kad latviams startuolių eksosistemą sekasi kurti geriau, I.Laursas aiškino, kad mažesnė rinka kuriant ekosistemą yra ne trūkumas, o privalumas. Be to, latviams esą palanku tai, kad jie yra arčiau estų, kaimynus sparčiai į priekį veda ir bitkoinų startuoliai, o Lietuvoje registruotų didesnių bitkoinų įmonių iš esmės nėra.

„Apibendrinimus galėsime daryti po 2–5 metų. Spėju, kad jau po kelerių metų Lietuvoje turėtų atsirasti daugiau kaip dešimt startuolių, pritraukusių bent po 10 mln. eurų. O po penkerių metų norėtųsi matyti bent vieną, peržengusį 100 mln. arba milijardinę ribą“, – prognozavo I. Laursas.

Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...