captcha

Jūsų klausimas priimtas

Svarbiausi pokyčiai, kurie lems jūsų piniginės turinį po Naujųjų metų

Nuo 2016 metų sausio 1 dienos įsigalioja keli didelę įtaką tiek visai Lietuvos ekonomikai, tiek kiekvieno gyventojo asmeniniams finansams darysiantys pokyčiai.
K. Vanago (BFL) nuotr.
K. Vanago (BFL) nuotr.

DELFI primena, kad nuo kitų metų minimalus mėnesinis atlyginimas (MMA) didėja 25 eurais – nuo 325 iki 350 eurų. Kartu didėja ir minimalus valandinis atlygis, kuris sieks 2,13 euro.

Vyriausybės duomenimis, MMA pakėlimas padidins maždaug 260 tūkst. darbuotojų pajamas.

Beje, nuo liepos 1 dienos MMA ketinama didinti dar kartą – iki 380 eurų.

Didėja NPD

Taip pat didinamas maksimalus taikytinas mėnesio neapmokestinamų pajamų dydis (NPD). Nuo sausio 1 dienos jis sieks nebe 166, bet 200 eurų. Toks dydis bus taikomas tiems gyventojams, kurių pajamos neviršija MMA.

NPD nebetaikomas uždirbantiems maždaug 900 eurų per mėnesį neatskaičius mokesčių, o uždirbantiems daugiau nei MMA, bet mažiau nei 900 eurų NPD apskaičiuojamas pagal nustatytą formulę. Pagal ją už kiekvienus papildomus 25 eurus tenka 8,5 euro mažesnis NPD.

Didėja ir papildomas neapmokestinamas pajamų dydis (PNPD) už kiekvieną vaiką ar įvaikį. Jis didėja dvigubai – nuo 60 iki 120 eurų.

Kiti GPM pakeitimai

Seimas taip pat pritarė tam, kad nuo 3 tūkst. iki 500 eurų būtų sumažinta neapmokestinamą pajamų riba iš vertybinių popierių perleidimo ir palūkanoms iš indėlių ir skolos vertybinių popierių.

Nuo 5 metų iki 10 metų prailgintas kito nei gyvenamasis būstas (gyventojo gyvenamoji vietos) nekilnojamojo turto išlaikymo laikotarpis, po kurio pajamos iš šio turto perleidimo būtų neapmokestinamos.

Keičiasi PSD mokėjimas

Dėl didinamos MMA didės ir privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokos suma. 9 proc. MMA dydžio PSD įmokos dydis sieks 31,5 euro.

Tiek turi mokėti verslo liudijimus turintys asmenys ir kiti savarankiškai PSD besidraudžiantys žmonės. Beje, nuo sausio 1 dienos visas PSD įmokas (išskyras ankstesnes skolas) reikės mokėti „Sodrai“.

3 proc. MMA dydžio PSD įmoka, kurią moka individualia žemės ūkio veikla besiverčiantys žmonės, didėja iki 10,5 euro.

Dar viena svarbi po naujų metų įsigaliosianti žinia – tai, kad laikomas apdraustu PSD bus tik toks gyventojas, kuris neturės skolos ir bus sumokėjęs einamojo laikotarpio įmoką.

2 proc. pensijų fondui

Nuo 2016 metų kaupiantys pensijai gaus 2 proc. mažesnį atlyginimą, nes antrosios pakopos fonduose pensijos bus kaupiamos pagal vadinamąją 2+2+2 sistemą.

Tai reiškia, kad šalia 2 proc. „Sodros“ pervedamų kaupėjo uždirbtų lėšų žmonės prisidės 2 proc. savo atlyginimo, o valstybė – 2 proc. nuo ankstesnių metų vidutinio darbo užmokesčio šalyje.

Iki 2016 metų Lietuvoje galiojo 2+1+1 sistema.

Didės pensijos

Nuo kitų metų Lietuvoje maždaug 8 eurais didėja vidutinė senatvės pensija, kuris sieks maždaug 265 eurus.

Vidutinę senatvės pensiją, turint būtinąjį stažą gauna apie 860 tūkst. šalies gyventojų.

Bazinė pensija pakelta 4 eurais iki 112 eurų, maksimali neperskaičiuota pensija – 9 eurais, iki 245 eurų.

Dujų ir elektros kainos

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) patvirtino, kad 2016 metų pirmąjį pusmetį „Lietuvos dujų tiekimo“ paslaugomis besinaudojantys gyventojai (kurių yra apie 560 tūkst.) už gamtines dujas mokės tiek pat kaip ir 2015 metų antrąjį pusmetį.

Dujas vartojantieji tik maisto ruošai, už vieną kubą dujų nuo sausio mokės 0,66 euro, šildantieji būstą – 0,42 euro, o per metus suvartojantieji daugiau kaip 20 tūkst. kubų - 0,41 euro.

Be to, turintieji dujines virykles kas mėnesį ir toliau mokės 0,56 euro pastoviąją tarifo dalį, o šildantys būstą – 3,99 euro.

VKEKK taip pat jau patvirtino visuomeninės elektros energijos kainos viršutines ribas buitiniams vartotojams.

Perkantiems elektros energiją iš vidutinės įtampos tinklų bus taikoma 8,086 ct/kWh kaina (be PVM), o perkantiems elektros energiją iš žemos įtampos tinklų – 9,852 ct/kWh (be PVM).

Beje, nuo 2016 metų sausio 1 dienos „Lesto” ir „Lietuvos dujos“ sujungiamos ir įkuriama nauja įmonė „Energijos skirstymo operatorius“. Tai reiškia, kad dėl visų elektros ir dujų klausimų gyventojams reikės kreiptis į naująją įmonę.

Degalinės be alkoholio

Nuo sausio 1 dienos visose Lietuvos degalinės įsigalioja draudimas prekiauti bet kokiais alkoholiniais gėrimais.

Seime gruodį dar bandyta šį draudimą sustabdyti leidžiant prekiauti tik silpnais (iki 15 laipsnių) alkoholiniais gėrimais, tačiau šio pasiūlymo svarstymui skubos tvarka nepritarta.

Metai bus geresni

DNB banko vyriausioji ekonomistė Baltijos šalims Jekaterina Rojaka sakė, kad kitąmet dauguma Lietuvos gyventojų gyvens geriau nei šiemet.

„Ekonomikos augimas Lietuvoje 2016 metais bus greitesnis nei šiemet, pajamos augs tokiu pat tempu arba šiek tiek sparčiau, nedarbo lygis mažės, o infliacija didės nestipriai“, – sakė ji.

Ekonomistė pastebėjo, kad 2015 metus galima pavadinti „pereinamojo laikotarpio“. Tai ypač pajutė eksportuotojai, kurie dėl Rusijos embargo turėjo persiorientuoti į kitas rinkas.

„Žinoma, pasaulyje gali atsirasti įvairių „juodų gulbių“ (netikėtų įvykių – DELFI), bet turint mintyje tai, kad euro zonos šalys po truputį stabilizuojasi ir rinkimai JAV, matyt, nesukels kažkokių kataklizmų, situacija kitąmet atrodo patikimiau prognozuojama“, – sakė J. Rojaka.

Ji taip pat pažymėjo, kad 2016 metai Lietuvoje bus rinkiminiai, tad gyventojams reikėtų būti budriems ir visus staigius politikų pasiūlymus filtruoti labai smarkiai.

Verslas nesustos

Banko „Nordea“ ekonomistas Žygimantas Mauricas sakė, kad 2016-ieji gerais metais bus ne tik darbuotojams, bet ir darbdaviams – apskritai verslui.

„Ypač tiems, kurie dirba Lietuvos vidaus rinkoje, nes po ilgo pokrizinio stagnacijos laikotarpio ekonomika atsigauna. Reikia pastebėti, kad šis atsigavimas yra tvarus, nes nėra nei didelio einamosios sąskaitos deficito, nei neproporcingo kreditavimo“, – pastebėjo jis.

Vertindamas verslą, orientuotą į eksportą, ekonomistas sakė, jog kiti metai bus geresni tiek pigia nafta besidžiaugiančiam transporto sektoriui, tiek visiems į Vakarų Europą savo prekes vežantiems gamintojams.

„Prastesni metai bus tam verslui, kuris per daug remiasi pigia darbo jėga ar atlyginimų mokėjimu „vokeliuose“. Lietuva tampa aukštesnę pridėtinę vertę kuriančia valstybė, todėl tik laiko klausimas, kada tokie verslai susitrauks ar užsidarys“, – sakė Ž. Mauricas.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...