captcha

Jūsų klausimas priimtas

Ekonomistai: panašu, kad po kelių metų SGD terminalas Lietuvai bus nebeaktualus

Jungtinės Amerikos Valstijos panaikino keturiasdešimt metų trukusį naftos eksporto draudimą. Amerika eksportuos ne tik naftą, bet netrukus turėtų pradėti eksportuoti ir suskystintas gamtines dujas. Kaip tai paveiks pasaulio ekonomiką ir Lietuvos energetikos išlaidas?
A. Kubaičio (BFL) nuotr.
A. Kubaičio (BFL) nuotr.

Apie tai – pokalbis laidoje „Dėmesio centre“ su Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotoju Kęstučiu Glavecku ir Lietuvos banko valdybos nariu, ekonomistu Raimondu Kuodžiu.

Pone Glaveckai, kokia yra šio JAV Kongreso sprendimo reikšmė pasaulio ekonomikai?

Manau, kad Amerika po 40-ies metų tapo viena pagrindinių, jei ne pagrindine, naftos gamintojų. Tuo pačiu ir suskystintų dujų. Saudo Arabija ir Amerika yra pagrindinės lyderės pasaulyje, trečioje vietoje yra Rusija. Tad reikšmė iš tikrųjų yra labai didelė. Jeigu iki šiol Amerika viską naudojo daugiausiai savo rinkoje, tai dabar diapazonas išplečiamas į Europos ir kitas rinkas. Vadinasi, Amerikos ekonomika auga pakankamai, kad galėtų padėti toliau realizuoti šalies politinius ir geopolitinius tikslus. O pasauliui tai, kad atsirado Amerika ne kaip pagrindinis pirkėjas, bet ir kaip svarbus pardavėjas, iš tikrųjų labai keičia visą naftos produktų rinką. Juo labiau, kad kainos yra taip smarkiai nukritusios. Iš vienos pusės tai yra gerai, nes atpinga energijos kaštai, tad galima didinti našumą tam tikra prasme. Iš kitos pusės gali būti problemų su investicijomis, nes energetika tam tikra prasme tampa nerentabili – didelės rizikos. Esant labai žemai kainai, pelno norma tampa maža, tad neinvestuojant ir nekeliant kainos ilguoju laikotarpiu įvyks susitraukimas. Kitaip tariant, tikrai vyks gana ženklūs pasikeitimai visoje pasaulinėje rinkoje.

Kas šioje istorijoje laimi, kas pralaimi, pone Kuodi?

Tai daugiau simbolinis sprendimas, kuris nesukels didelės sumaišties pasaulio rinkoje. Visa esmė buvo anksčiau, kai amerikiečiai pradėjo tą skalūnų dujų revoliuciją. Tai reiškia, kad jie sustojo, ar pradėjo mažiau importuoti naftos, dujų. Ir tai turėjo poveikį rinkai, nes tie, kurie eksportuodavo į JAV, galėjo rasti vietą kažkurioje kitoje pasaulio dalyje. Bet svarbesnis dalykas, kuris vyksta, tai tiesiog iškastinio kuro era priėjo liepto galą. Mažos kainos iš esmės rodo, kad tie, kurie yra išžvalgę tam tikrus rezervus, nori jų atsikratyti bet kokia kaina, kad tik jie neliktų žemėje.

Paklausa neauga, o pasiūlos dabar pasaulyje daugėja?

Paklausa jeigu ir augs, tai greičiausiai ne komerciniam kurui. Tai Lietuvoje yra sunkiai suprantama: žmonės ir įmonės patys pradės sau gamintis energiją. Tai saulės, vėjo energija. Vadinasi, mažės paklausa komerciniam kurui, kuris buvo gaminamas dideliuose komerciniuose „monstruose“, naudojant iškastinį kurą, branduolinį kurą ar dar ką nors. Manau, tai yra didžioji tragedija, kurią, tikiu, gana anksti suprato ir Vladimiras Putinas, nes visi tie karai yra išvestinis dalykas, siekiant pridengti gresiančią ekonominę katastrofą šalyse, kurios rėmėsi iškastiniu kuru: Venesuela, Brazilija, Rusija ir kitos.

Tai iš esmės dar vienas faktas, liudijantis, kad naftos kaina gali dar labiau mažėti?

(K. Glaveckas) dar reikėtų neužmiršti Kinijos faktoriaus. Ji yra vienas iš labai didelių vartotojų, ypač anglies ir kito iškastinio kuro. Taip pat ekologijos problemos dabar labai didelės. Nors iš kitos pusės Kinijoje dabar palanki ekonominė situacija, nes energija pinga, dujos pinga. Žinant, kad Kinija – pasaulio fabrikas, jai ši situacija palanki.

Suprantu, kad artimiausiu metu jokių įmanomų palankių poslinkių ne tik dėl sankcijų, bet dėl žaliavų kainų Rusijai nenusimato?

(R. Kuodis) Rusijos korta yra daryti geopolitinę sumaištį, stengiantis sujaukti Artimuosius Rytus, kad ten kažkas atsitiktų su pasiūla baisaus ir tai pakeltų naftos kainas.

(K. Glaveckas) Kitaip sakant, rankovėje yra laikomas tūzas, kuris gali būti ir stipria bomba, ir dar kuo nors.

(R. Kuodis) Taip, bet tuo pačiu metu vyksta JAV susitarimai su Iranu dėl branduolinės energetikos vystymo. Iranas, Irakas pradeda naftos eksportą. Taip kad rusams tikrai nesiseka šioje srityje kol kas. Rusijos apie 70 proc. eksporto būdavo vien tik tai, ką iškasa iš žemės: nafta ar metalai. Juos palaiko tik tai, kad buvo sukaupę gana didelį rezervą tuo metu, kai naftos kainos buvo tikrai aukštos.

(K. Glaveckas) Tie, kas dabar yra sąjungininkai, rytoj gali atsigręžti į visai kitą pusę. Manau, kad per artimiausius metus bus stengiamasi rinkoje įnešti chaosą, kažkaip paveikti, kad kaina pakiltų. Tikrai galimi tiek politiniai, tiek ekonominiai, tiek kariniai veiksmai.

(R. Kuodis) Bet per tą laiką importuotojai išsilaisvins iš priklausomybės. Jau dabar nėra kai kam kur dėti dujų ir naftos. Kai kurios šalys jau beveik visiškai perėjusios prie atsinaujinančių išteklių, danai sugeba tai net eksportuoti. Visi eina tuo keliu ir tai yra tikrasis kelias, ypač žinant Paryžiaus klimato kaitos konferencijos sprendimus.

O suskystintų gamtinių dujų eksportas? Buvo pranešimų, kad pirmasis JAV tanklaivis kitų metų pradžioje gali atplaukti būtent į Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų terminalą. Kaip tai gali keisti situaciją Lietuvoje, kalbant apie energetikos sąnaudas, pone Kuodi?

Aš daug metų sakiau, kad Lietuvai reikia išsilaisvinti iš dujų. Tai yra pats geriausias ir pigiausias būdas. Niekas tada, aišku, neklausė, sakė kaip čia galima be dujų. Dabar matome, kad ta mirties spiralė įsisukusi. Ji galėjo būti pigesnė. Mes matome, kas darosi Druskininkuose. Bus taip, kaip ir sakiau: nebus kur dėti to terminalo ir jo perteklinių pajėgumų. Bandysime ir toliau užkaišioti tuos kaštus, ką jau dabar ministras daro elektros sektoriuje, tai kur kitur. Visa tai, žinoma, daroma neskaidriai. Kas domisi, tas žino, kur tie kaštai paslėpti. Tai yra išvestinė problema, apie kurią aš ir kalbėjau. Man nesvarbu, kiek kainuoja degtukų dėžutė, nes man jos reikia vienos per 2 metus. Jei tau dujų reikia tiek, kiek ir degtukų dėžutės, tai tau nesvarbu, ar tave mausto „Gazprom“, ar „Statoil“, ar dar kas nors.

(K. Glaveckas) Tai iš tikrųjų ne pozityviai paveiks Lietuvos konkurencingumą. Gaminančiųjų kaštai tikrai nemažės, nes energetinių išteklių sąnaudos nėra taip proporcingai mažėjančios, kaip mažėja, pavyzdžiui, kainos pasaulinėse rinkose.

Tai jūs sakote, kad iš esmės SGD terminalo išlaikymo dedamoji yra tokia didelė, kad net jei JAV dujos bus pigesnės už „Statoil“, tai vis tiek negerins ekonomikos konkurencingumo?   

(K. Glaveckas) Manau, kad Amerika pirmąjį krovinį gali atvežti kaip bandomąjį ir visai nieko neimti – nemokamai padovanoti. Tai labai realu. Bet ateityje, manau, kainos susilygins. O transportavimo, tiekimo ir suspaudimo kaštai yra gana dideli. Pagrindinis kelias yra tai, kad atsiras naujos energijos rūšys ir naujos technologijos.

(R. Kuodis) Nepanašu, kad JAV dujos bus pigesnės už tiekiamas „Gazprom“. Akivaizdu, kad šildymo kainoms tai didelės įtakos neturės. Manau, kad iki to laiko mes iš esmės šildysimės nebe dujomis, kas buvo aišku jau prieš kelis metus. „Achemai“ dujų, kaip žinome, reikia ne energetiniais tikslais, o kaip žaliavos. Tai ir buvo pagrindas tam drąsiam teiginiui atsikratyti dujų. Mes ne Ukraina – pas mus nėra metalurgijos, nėra kitos sunkiosios pramonės, kuri vartotų daug dujų ir negalėtų be jų išsiversti. Šildyti namus dujomis yra prabanga.

Pone Glaveckai, ar jūs irgi su tuo sutinkate, kad Lietuvos investicija, tokia kaip SGD terminalas, po kelių metų bus visiškai neaktuali?

Panašu į tai. Galbūt politinis aktualumas išliks. Mes vis tiek turėsime nepriklausomą šaltinį. Būtų neprotinga, jei turėdami alternatyvą ir „Nepriklausomybę“, turėtume pirkti dvigubai brangesnes dujas tam, kad tą nepriklausomybę tik dar kartą pakartotume. To nereikia kartoti. Mes turime nepriklausomybę ir ji yra užtvirtinta. Jeigu tik rusai neduoda dujų, mes tą pačią sekundę galime atsisukti kranelį ir nebūtų jokių problemų. Žinoma, klausimas, kiek tai rentabilu.

(R. Kuodis) Ateitis – šviesi: pereisime prie žalios energetikos, gelbėsime planetą. Nežinau ką darys tie, kas ekonomiką statė ant iškastinio kuro. Galėtume jais nesirūpinti, jeigu kai kurie jų neturėtų branduolinių ginklų ir nekariautų bandydami užmaskuoti tas problemas. 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close