captcha

Jūsų klausimas priimtas

Tūkstančius vilniečių pasivijo skolos, apie kurias jie neįtarė

Pastarosiomis dienomis ne vieną vilnietį galėjo sunervinti nelauktas radinys pašto dėžutėje – „Vilniaus energija“ pradėjo teikti sąskaitas už 2010–2014 metais jų suvartotą vandenį.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.

Pasipiktinusių skaitytojų laiškų jau sulaukė ir DELFI. Pavyzdžiui, vilnietis Edgaras prašė, kad būtų paviešintas „šis akivaizdus monopolistų plėšikavimas“.

„Kodėl turiu mokėti už karšto vandens pašildymo paslaugą, kuri nebuvo įtraukta į tų metų sąskaitas dėl paslaugos teikėjo klaidos. Negi dabar nusipirkęs automobilį iš salono galiu po poros metų sulaukti sąskaitos už tai, kad pardavėjas pamiršo įtraukti sumą už padangas?“ – piktinosi 51,04 euro sąskaitą gavęs vilnietis.

Net 193 eurų sąskaitos sulaukęs DELFI skaitytojas Gytis taip pat nesuprato, kodėl savo klaidas valstybė ir energetikos bendrovė bando perkelti ant vartotojų pečių.

„Tai turėtų būti jų ginčas. Dabar „Vilniaus energija“ savo paaiškinime vartotojams apkaltina tuometinį energetikos ministrą Arvydą Sekmoką dėl tokios tvarkos patvirtinimo, tada pasigiria, kad sumokėjo dalį sumos ir kad likusią turi apmokėti vartotojai. Tai likusią dalį tegul apmoka patys arba išieško iš A. Sekmoko!“ – rašė vilnietis.

Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) savo 2014 metų spalio 14 dienos sprendime išaiškino, kad Edgaras, Gytis ir kiti vilniečiai už nepriskaitytą karšto vandens kainos dalį susimokėti turi, o klaidą padarė ne paslaugos tiekėjas, bet ją gavę gyventojai.

Du būdai

Pirmiausia, svarbu prisiminti, kad karštas vanduo į vilniečių čiaupus atiteka iš „Vilniaus energijos“, kuri pašildo iš „Vilniaus vandenų“ gautą šaltą vandenį.

Norint suprasti, kodėl dalis vilniečių tik dabar sulaukė sąskaitų už anksčiau jų suvartotą vandenį, reikia grįžti į 2008 metus.

Būtent tada įsigaliojo nauja Šilumos ūkio įstatymo redakcija, kurioje atsirado du alternatyvūs apsirūpinimo karštu vandeniu būdai. Šią tvarką patvirtino Gyčio laiške minimas A. Sekmokas.

Pagal pirmąjį būdą, centralizuotai paruoštas karštas vanduo yra perkamas iš karšto vandens tiekėjo. Pagal šį būdą už „Vilniaus vandenų“ vandenį, skirtą karštam vandeniui ruošti, atsiskaito šilumos tiekėjas „Vilniaus energija“.

Pagal antrąjį būdą, šiluma karštam vandeniui ruošti perkama iš šilumos tiekėjo – „Vilniaus energijos“, o vanduo karštam vandeniui ruošti perkamas iš vandens tiekėjo – „Vilniaus vandenų“. Pagal šį būdą su „Vilniaus vandenimis“ atsiskaityti turi daugiabučio namo savininkų pasirinktas ir įgaliotas atstovas. Tai gali būti bendrija, namo administratorius ar jungtinės veiklos sutartimi įgaliotas asmuo.

Esminis skirtumas tarp šių dviejų būdų yra tai, kas moka „Vilniaus vandenims“. Gyventojams naudojantis pirmuoju būdu, tai daro „Vilniaus energija“, o antruoju – jų pačių įgaliotas atstovas.

Nepasirinko atstovo

Vilniuje antrąjį apsirūpinimo karštu vandeniu būdą buvo pasirinkę apie 36 tūkst. vartotojų.

Tačiau 2010–2014 metais jiems jokiose sąskaitose nebuvo nurodyta susimokėti už „Vilniaus vandenų“ šaltą vandenį, kurį „Vilniaus energija“ pašildydavo.

„Vilniaus energijos“ sąskaitose buvo nurodoma susimokėti tik už to vandens pašildymą, o „Vilniaus vandenų“ sąskaitose – tik už jų iš čiaupo suvartojamą šaltą vandenį.

Nesumokėta pinigų už „Vilniaus energijos“ pašildyto ir gyventojus pasiekusio „Vilniaus vandenų“ šalto vandens suma per minėtą laikotarpį sudarė apie 2,14 mln. eurų (be PVM).

Būtent tiek „Vilniaus energija“ turi sumokėti „Vilniaus vandenims“ (šiuo metu jau padengta 637 tūkst. eurų).

Tačiau šiuos pinigus įmonė turi sukrapštyti ne iš kokių nors savo lėšų, bet iš Vilniaus gyventojų. Taip nusprendė LAT.

Teismas nustatė, kad antrąjį būdą pasirinkę, bet jo tinkamai neįgyvendinę gyventojai turi susimokėti.

Netinkamas įgyvendinimas reiškia, kad jie nepasirinko ir neįgaliojo savo atstovo, kuris su „Vilniaus vandenimis“ bei „Vilniaus energija“ pasirašytų atitinkamas sutartis ir būtų atsakingas už šilumos ir geriamojo vandens paskirstymą ir išlaidų daugiabučio namo butų savininkams apmokėti išdalijimą.

Teismas taip pat nurodė, kad tinkamai antrojo būdo neįgyvendinę gyventojai turės naudotis pirmuoju būdu ir tiek už patį vandenį, tiek už jo pašildymą mokėti „Vilniaus energijai“.

Taigi Edgaro, Gyčio ir kitų vilniečių iš „Vilniaus energijos“ gautos senų skolų sąskaitos reiškia, kad jų daugiabučiai buvo pasirinkę antrąjį apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, bet jo neįgyvendino tinkamai, o dabar turi susimokėti.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...