captcha

Jūsų klausimas priimtas

Penktadalis per viešuosius pirkimus įsigyjamų prekių gali būti panaudojamos neskaidriai

Penktadalis – o tai beveik milijardas eurų – kasmet per viešuosius pirkimus įsigyjamų prekių ir paslaugų gali būti panaudojamos neskaidriai, skelbia rinkos stebėtojai. Nemažą jų dalį sudaro statybos darbų pirkimas.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.

Statybininkai sako norintys, kad viešieji pirkimai būtų rengiami tik elektroninėje erdvėje ir jau nuo sausio, tačiau tvirtina sulaukiantys suinteresuotų grupių noro, kad toks reikalavimas būtų pavėlintas. Pirkimus stebinčios tarnybos kaltinamos, kad žiūri tik į procedūras, bet ne į efektyvų lėšų panaudojimą.

Nacionalinis stadionas kartą buvo nugriautas ir vėl pradėtas statyti iš naujo, ne kartą linksniuotas dėl statybų skaidrumo, galiausiai Aukščiausiojo Teismo nuvainikuotas kaip niekinė statyba.

„Lenkai sugebėjo stadioną su 156 tūkst. vietų pastatyti keliais metais anksčiau už 48 mln. zlotų, o mes, investavę 100 mln. [litų], turim tik stadiono griaučius. Tokių pavyzdžių yra daug, kai pinigai yra išleidžiami ir niekas tų pinigų neskaičiuoja“, – tikina M. Romerio universiteto dėstytojas Žydrūnas Plytnikas.

Pasak buvusio Viešųjų pirkimų tarnybos vadovo, dažna viešojo sektoriaus statybų problema yra ta, kai proteguojamas vienas pirkėjas, pirkimai vykdomi neskaidriai, dėl pažeidimų jie nutraukiami, prasideda teismai. Šią problemą esą išspręstų įsteigta ginčų komisija.

Viešuosius pirkimus stebintys žinovai sako, kad viešieji pirkimai sudaro apie 5 mlrd. eurų, penktadalis panaudojama neskaidriai. Pusę visų viešųjų pirkimų statybose laimi kelios dešimtys įmonių, nors jų yra apie 5000. Konkursų, kur dalyvavo vienas tiekėjas, skaičiuojama, įvyksta apie 30 proc.

„Jei kalbėtume apie verslininką, kai jis kažką perka, jis galvoja, kaip išleisti kuo mažiau pinigų, ir negalvoja, kaip pirkti iš draugų, pažįstamų ir sumokėti daugiau. Šiuo atveju valstybės sektoriuje susidaro tokia situacija, kad perkame iš pažįstamų, draugų, iš savo artimųjų ir taip leidžiame visų mūsų pinigus“, – aiškina parlamentinės grupės „Už Lietuvą be korupcijos“ pirmininkė Agnė Bilotaitė.

Statybininkai sako, kad aibę neskaidrių pirkimų galėtų išspręsti skaitmeninė erdvė. Joje jau dirba 13 statybinių asociacijų. Čia  žinoma įmonių kvalifikacija, aiškūs kriterijai. Panašų modelį siekiama diegti visose statybų pirkimų procedūrose jau nuo sausio, tačiau terminą norima pavėlinti.

„[Reikia] kad būtų galima pasirinkti ekonomiškai naudingiausią kriterijų, o ne mažiausios kainos. Ir tada mes turėtume kokybišką statybą ir viešą skaidrų procesą. Reikia kuo greičiau investuoti į skaitmenizavimą“, – teigia Statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas.

Daug vilčių dedama ir į naująjį Viešųjų pirkimų įstatymą, kuris šiuo metu taisomas. Mat priežiūros institucijoms priekaištaujama, kad šios labiau domisi dokumentų tinkamu parengimu, o ne kaip efektyviai išleidžiami pinigai.

„Čia nėra vieno recepto, vieno sprendimo, kad galėtume taip staigiai pasakyti, jog tai išgelbės Lietuvą. Korupcija egzistuoja ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Matyt, viešumas yra vienas stipresnių ginklų, pirkimų analizė, kainų analizė, lyginimas su kitomis šalimis“, – sako Viešųjų pirkimų tarnybos direktorė Diana Vilytė.

Politikai norėtų į viešųjų pirkimą stebėseną labiau įtraukti ne tik teisėsaugą, bet ir valstybės kontrolę, kad ši atidžiau žiūrėtų, kaip naudojami pinigai. Naujasis Viešųjų pirkimų įstatymas, planuojama, turėtų įsigalioti balandžio mėnesį.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...