captcha

Jūsų klausimas priimtas

Konstitucinis Teismas kirto skalūnų gavybos priešininkams

Lietuvoje išgaunant skalūnų dujas, galima naudoti hidraulinį uolienų ardymą, paskelbė Konstitucinis Teismas (KT). Teismas nutarė, kad tai numatančios Žemės gelmių įstatymo pataisos neprieštarauja Konstitucijai.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.

Pataisos numato, kad hidraulinio uolienų ardymo metu susidariusias atliekas, net jei jose yra radioaktyvių ar toksiškų medžiagų, leidžiama palikti dirbtinėse žemės gelmių ertmėse.

Į KT 2013 metų lapkritį kreipėsi Seimo Aplinkos apsaugos komiteto vadovo socialdemokrato Algimanto Salamakino vadovaujama 34 Seimo narių grupė – jos teigimu, tokiu būdu išgaunant skalūnus, tai neigiamai paveiktų aplinką ir žmonių sveikatą.

Anot parlamentarų, taikant hidraulinio uolienų ardymo technologiją, kai į uolienas žemės gelmėse dideliu slėgiu yra įspaudžiama labai daug vandens, smėlio ar keraminių dalelių bei cheminių medžiagų mišinio, kurio dalis lieka žemės gelmėse, uolienos yra suardomos ir užteršiamos cheminėmis medžiagomis.

KT pažymėjo, kad valstybė turi konstitucinę priedermę užtikrinti žemės gelmių apsaugą ir racionalų naudojimą, todėl gali būti nustatytas ypatingas jų apsaugos ir naudojimo santykių teisinis reguliavimas, įskaitant specialias veiklos sąlygas, ribojimus ir draudimus.

„Pagal Konstituciją galimas ir toks bendrai tautos gerovei užtikrinti skirtas įstatymų leidėjo nustatytas su žemės gelmių naudojimu susijęs ūkinės veiklos teisinis reguliavimas, kuriuo leidžiama taikyti žemės gelmių tyrimo ir jų išteklių gavybos būdus, galinčius kelti pavojų aplinkai ar žmonių sveikatai. Kartu pažymėta, kad privaloma nustatyti ir veiksmingas priemones, kuriomis būtų sudarytos prielaidos tinkamai apsaugoti aplinką ir žmonių sveikatą, neleisti vykdyti tokios ūkinės veiklos, kuria neišvengiamai būtų padaryta žala aplinkai ir žmonių sveikatai“, – teigiama KT pranešime.

K. Trečiokas: KT sprendimas bus svarbus ateityje

Aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas teigia, jog Konstitucinio Teismo sprendimas dėl skalūnų gavybos bus svarbus ateityje, nes šiuo metu apie skalūnų gavybą Lietuvoje kalbėti nėra verta.

„Teismo sprendimas reiškia, kad esant reikalui, bus teisinis pagrindas gavybai. (...) Tačiau šiuo metu sprendimas nėra aktualus, jis yra ateičiai. Skalūnų dujos dėl situacijos rinkoje yra praradusios aktualumą ir sprendimas tiesiog įneša ramybę“, – BNS sakė K. Trečiokas.

Pasak jo, kritus naftos kainoms bei Paryžiuje susitarus dėl CO2 emisijos mažinimo, bendrovės nebesidomi galimybe išgauti dujas Lietuvoje. Anot K. Trečioko, skalūnai aktualūs galėtų tapti nebent po penkmečio.

„Bent penketą metų prie šio klausimo nereikėtų grįžti“, – teigė ministras.

Tokią pat nuomonę ministras išreiškė dar spalio pabaigoje.

Lietuvoje žvalgyti ir išgauti skalūnų dujas pretendavusi JAV energetikos kompanija „Chevron“ 2013 metais pasitraukė iš konkurso dėl reikšmingų pokyčių Lietuvos mokesčių, teisinėje ir reguliavimo aplinkoje. „Chevron“ vienintelė dalyvavo 2012 metais skelbtame pirmajame skalūnų dujų žvalgybos konkurse.

Geologijos tarnyba atšaukė balandį patvirtinto jų žvalgybos ir gavybos konkurso sąlygas.

Nepatvirtintais duomenimis, išgaunamų skalūnų dujų ištekliai Lietuvoje gali siekti maždaug 100–120 mlrd. kubų.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...