captcha

Jūsų klausimas priimtas

30 mln. eurų kainavę nacionalinio stadiono griaučiai: griauti ar palikti?

Nacionalinis stadionas pradėtas statyti beveik prieš 30 metų. Bet nebaigtas nei tuomet, nei 2008–2009 metais, kai gaivinti jį bandė meras Juozas Imbrasas, neapskaičiavęs Vilniaus finansinių galimybių. Dabar vėl grįžta prie idėjos vis dėlto turėti Vilniuje daugiafunkcinį centrą su stadionu, tačiau ar jis iškils ant dešimtmečius po atviru dangumi stovėjusių griaučių, į kuriuos sukišta daugiau nei 30 mln. eurų? Kol kas atsakymo nėra.
T. Urbelionio (BFL) nuotr.
T. Urbelionio (BFL) nuotr.

Neoficialiai kalbama, kad nacionalinio stadiono griaučiai bus griaunami, o daugiafunkcinis centras statomas iš naujo. Tačiau Vilniaus vicemeras Linas Kvedaravičius tokios informacijos tvirtinti neskuba. Jo teigimu, viskas priklausys nuo konkursą laimėsiančių investuotojų – kaip jie nuspręs, taip ir bus.

„Tai naujo projekto pradžia“

Kol kas konkursas investuotojams nepaskelbtas, tik ruošiamos sąlygos. Nuspręsta tik tiek, kad daugiafunkcinis kompleksas su nacionaliniu stadionu Vilniuje bus statomas pasinaudojant trišale koncesija, kurioje dalyvaus vyriausybė, miesto savivaldybė ir privatus investuotojas.

Pasak premjero Algirdo Butkevičiaus, „tai nėra anksčiau nesėkmingai bandyto įgyvendinti nacionalinio stadiono projekto gaivinimas, tai – naujo, universalaus projekto pradžia, pasirenkant efektyvesnį viešojo ir privataus sektorių partnerystės kelią“.

A. Butkevičius vyriausybės sprendimą pavadino itin skambiai – tai „tarsi starto šūvis pradedant konkrečius veiksmus po tiek metų stagnacijos šioje vietoje“.

Kaip rašoma vyriausybės pranešime spaudai, šio projekto tikslas – sukurti gyventojų poreikius atitinkančią daugiafunkcinę infrastruktūrą, skirtą ikimokyklinio ugdymo, neformaliojo švietimo ir sveikatinimo paslaugoms teikti, kultūros, komunikacijos ir informacijos centro, sporto muziejaus veiklai vykdyti, gyventojų socializacijai skatinti ir vietos bendruomenei stiprinti, masiniams kultūriniams ir sporto renginiams organizuoti ir vietovės patrauklumą didinančiai ūkinei-komercinei veiklai vykdyti.

Vyriausybės įgaliotas Kūno kultūros ir sporto departamentas kartu su Vilniaus miesto savivaldybe organizuos koncesijos konkursą bei pasirašys partnerystės sutartį su privačiu subjektu, laimėjusiu konkursą (trišalę koncesiją), ir įgyvendins partnerystės projektą.

Kaina – 79 mln. eurų

Koncesijos sutartį ketina pasirašyti laikotarpiui iki 25 metų, valstybės turtiniai įsipareigojimai neturėtų viršyti 53,392 tūkst. eurų. Numatoma bendra projekto vertė – apie 79 mln. eurų. Stadione turėtų būti 15 tūkst. stacionarių vietų, taip pat įsipareigojama įrengti apie 1,5 tūkst. kv. m dydžio sporto muziejų.

Apie detales kol kas niekas nekalba. Viena iš tokių – ar stadionas toliau bus statomas ant beveik tris dešimtmečius stovinčių griaučių, ar racionaliau visą tą sovietinį palikimą, į kurį sukišta daugiau nei 30 mln. eurų, nugriauti.

„Viskas priklausys nuo to investuotojo, kuris laimės konkursą daugiafunkcinio komplekso statybai. Tai yra jo valia, griauti ar statyti ant tų pačių konstrukcijų. Dabar sakyti, kad bus nugriauta ar nebus, tikrai negalima“, – teigė L. Kvedaravičius.

Nuolat sporto srityje ir iki šiol besisukęs L. Kvedaravičius įvertinti, kokia galėtų būti konstrukcijų būklė, nepanoro. Jie teigė nesąs statybininkas: „Reikėtų klausti ekspertų, galima ar negalima. Bet kartoju – viskas priklausys nuo to investuotojo, kuris darys darbus ir su kuriuo bus kalbama dėl statybų.“

Reikia įvertinimo

Milžinišką patirtį statybų ir nekilnojamojo turto srityje turintis pramonininkų lyderis Robertas Dargis taip pat sakė negalįs įvertinti, kokia senųjų konstrukcijų būklė.

„Negalėčiau to pasakyti. Yra kai kurios konstrukcijos betonuotos prieš daugelį metų, kai kurios konstrukcijos buvo konservuotos, kitos nebuvo. Reikėtų viską pasižiūrėti. Gal kai kur patikimumo ir stabilumo užtektų, gal reikėtų tik papildomai pastiprinti, bet tą daryti galima tik pasidarius projektą, aiškią studiją, kaip atrodo visa tai. Ir tik tada žiūrėti, kuris čia variantas optimaliausias“, – sakė R. Dargis.

Pasak R. Dargio, būtina daryti betone gręžinius, nustatyti, kiek vanduo jį yra pažeidęs. Tačiau ilgametis „Eikos“ vadovas tvirtina, kad sovietmečiu statybos kokybei buvo skiriama daug dėmesio, todėl gali būti, jog ir šie pamatai vis dar yra geros būklės.

„Kokybė buvo prižiūrima tuo metu. Sovietiniais metais (prisimenu, nes teko pačiam daug statybose dirbti) buvo įvesta tokia kokybės kontrolė – valstybinis priėmimas. Negalėdavome tęsti darbų, kol Valstybinės kokybės atstovas nepriimdavo atskirų etapų, turėdavo žymekliu pažymėti. Labai gerai atsimenu, kad kokybės reikalavimai buvo tikrai labai gerai prižiūrimi“, – teigė R. Dargis, primindamas, kad dabar neretai statybų kokybės priežiūra paliekama patiems statytojams.

„Vilniaus vystymo kompanijos“ Projektavimo priežiūros skyriaus viršininkas Andrius Velutis taip pat nebuvo linkęs vertinti dabartinės stadiono Šeškinėje konstrukcijų būklės.
„Norint tiksliai atsakyti, kokios galimos esamų stadiono Šeškinėje konstrukcijų panaudojimo galimybės, būtina atlikti: esamų konstrukcijų konstrukcinės būklės ekspertizę, naujo projektinio sprendinio parengimą, konstrukcinius skaičiavimus atsižvelgiant į sprendinį, projektinės dokumentacijos privalomąją ekspertizę“, – tiek į klausimą, ar įmanomos tolesnės statybos ant prieš tris dešimtmečius iškilusių konstrukcijų, atsakė A. Velutis.

Pradžia – dar 1987 metais

Paklaustas, ar kaip vilnietis neprarado jau vilties, kad Vilnius pagaliau kada nors turės normalų stadioną, R. Dargis nusijuokė: jis tuo tvirtai tikįs, nes šioje srityje nemaloniai atsiliekame nuo kitų Europos Sąjungos šalių.

Apie tai, kad nacionalinis stadionas gali būti pastatytas pritraukus privačius investuotojus, kalbėta ir 2009 metų rudenį, kai miestui vadovavo konservatorius meras Vilius Navickas. Tuomet skaičiuota, kad stadiono statybos, neskaičiuojant jau investuotų lėšų, atsieis apie 260 mln. Lt (75,3 mln. eurų) Papildomai 60 mln. Lt (17,37 mln. eurų) reikės infrastruktūrai: sankryžoms, gatvėms, stovėjimo aikštelėms aplink stadioną. 

Iki tol stadiono statyboms jau buvo išleista apie 120 mln. Lt (34,75 mln. eurų). Juos gavo darbus atlikusi bendrovė „Veikmė“. Tačiau 2009 metų lapkričio vidury Aukščiausiasis Teismas paskelbė, kad sutartis tarp „Vilniaus kapitalinės statybos“ ir „Veikmės“ dėl Nacionalinio stadiono statybų sostinėje buvo pasirašyta neteisėtai, todėl ji pripažinta niekine.

Nacionalinis stadionas Vilniuje, Šeškinėje, pradėtas statyti 1987 metais pagal architekto Algimanto Nasvyčio projektą. Tačiau dėl lėšų trūkumo statybos buvo nutrauktos dviem dešimtmečiams.

2007 metais, pakoregavus projektą, prie statinio griaučių vėl pradėti darbai. Net planuota, kad stadionas bus baigtas iki 2009 metų vasaros ir jame vyks Lietuvos Tūkstantmečiui skirta Dainų šventė. Kaip paaiškėjo vėliau, net ir konservavimui Vilnius neturėjo pakankamai lėšų – konservuota tik apie pusė stadiono griaučių.

 

Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...