captcha

Jūsų klausimas priimtas

Suomijos revoliucinė idėja dalyti pinigus: ar ji įmanoma Lietuvoje

Pasaulį apskriejusi žinia, kad Suomija žada įvesti universalų bazinių pajamų modelį, sukėlė daugybę diskusijų. 
AFP/Scanpix nuotr.
AFP/Scanpix nuotr.

Buvo skelbiama, kad šalis kiekvienam gyventojui kas mėnesį mokės 805 eurų. Pati Suomija informuoja, kad jokių konkrečių sprendimų dėl mokėtinos pinigų sumos nėra: kol kas tik planuojama vykdyti pilotinį eksperimentą. Iškilusi diskusija verčia susimąstyti, ar tokia socialinės apsaugos sistema būtų įmanoma Lietuvoje.

Kaip nurodo Suomijos socialinių reikalų ir sveikatos ministerija, šiuo metu šalis ruošiasi pilotiniam projektui, kurio metu būtų išsiaiškinta, ar sistema, kai visi šalies gyventojai, nepriklausomai nuo jų finansinės padėties, kas mėnesį gaudami fiksuotą sumą iš valstybės, galėtų pagerinti Suomijos socialinę sistemą.

Kaip nurodoma ministerijos puslapyje, pilotinės studijos idėja yra nurodyta dabartinės valdžios programoje. Šia studija norima išsiaiškinti, ar visuotinių bazinių pajamų įvedimas galėtų padėti sumažinti skurdą, socialinę atskirtį, biurokratinę naštą, susijusią su socialinėmis išmokomis, ir išjudintų darbo rinką.

Suomijos statistikos departamento duomenimis šių metų spalį šalyje buvo 234 tūkst. bedarbių (Suomijoje – apie 5,5 mln. gyventojų) – tai 14 tūkst. daugiau nedirbančių gyventojų nei prieš metus. Šiuo metu nedarbo lygis šalyje 8,7 proc.

Portalui DELFI Suomijos socialinio draudimo institucijos Kela (liet. atitikmuo – Sodra) Tyrimų departamento vadovas prof. Ollis Kangas teigė, kad užsienio žiniasklaidoje pasirodžiusi informacija, kad Suomija žada mokėti po 805 eurus kiekvienam šalies gyventojui kas mėnesį tėra paskleista antis. Tiksli suma, kuri bus naudojama socialiniame eksperimente, dar nėra nustatyta ir gali būti visai kita.

Vis dėlto šių metų rugsėjį-spalį Kela atlikta apklausa parodė, kad maždaug 70 proc. Suomijos gyventojų mano, kad universalios bazinės pajamos šalyje turėtų siekti 1 tūkst. eurų per mėnesį.

Kol kas skelbti, kokią sumą Suomijos valdžia iš tiesų mokės savo gyventojams, per anksti, tačiau valdžia nusiteikusi rimtai išbandyti tokį modelį.

Pagal Kela pateiktus duomenis portalui DELFI nurodoma, kad galutinis projekto pristatymas turėtų būti valdžiai ir visuomenei pateiktas kitų metų lapkričio 15 d. Planuojama, kad eksperimentas bus pradėtas 2017 m. pradžioje ir tęsis dvejus metus. 2019 m. rezultatai bus įvertinti.

Kol kas Kela taip pat svarsto, koks konkrečiai bus atliktas eksperimentas. Galvojama, ar vykdyti pilną bazinių pajamų modelį (universaliomis bazinėmis pajamomis pakeisti visas šiuo metu egzistuojančias socialines išmokas) ar dalinį bazinių pajamų modelį (atsisakyti visų socialinių pašalpų ir kitos paramos, bet palikti socialinio draudimo išmokas).

Atsijotų produktyvius darbuotojus?

Apie sistemą, kai valstybė visiems šalies gyventojams moka tam tikrą bazinę išmoką kiekvieną mėnesį, kalba ir kitos Europos Sąjungos šalys. Susidomėjimą šia idėja yra parodę Prancūzija, Olandija. O štai Šveicarijoje kitais metais planuojamas referendumas dėl bazinių pajamų sistemos.

Ekonomistas Romas Lazutka teigia, kad mintis, jog kiekvienas gyventojas iš valstybės turėtų gauti tam tikrą, pragyvenimą užtikrinančias pajamas, nėra nauja.

„Labiausiai šia tema šiuo metu Europoje yra diskutuojama kairiųjų politikų. Ši tema yra siejama su visuomenės raidos etapu, kad žmonės nebūtų darbo įkalinti, ir tokios iniciatyvos gali pasireikšti žmonijos kūrybiškumo išsiskleidimu, nes žmogus žinos, kad jam negrės badas“, – komentavo R. Lazutka.

Pasak jo, idėja apie universalias bazines pajamas visiems šalies gyventojams akademinėje literatūroje aprašoma jau keletą dešimtmečių.

„Ji yra siejama su socialine pilietybe. Žmonės yra piliečiai ne tik politine prasme (turi rinkimų teisę), bet ir socialine prasme. Idėja teigia, kad gerovės valstybė turi užtikrinti kiekvieno piliečio bazinius poreikius“, – tęsė pašnekovas.

Kalbėdamas apie socialinę pilietybę, R. Lazutka teigė, kad ji yra jau ir dabar užtikrinama, pavyzdžiui, per ligos išmokas, pensiją, nedarbo išmokas ar remiamas šeimas su vaikais.

„Tačiau tam Lietuvoje yra taikomi tam tikri kriterijai, pavyzdžiui, turi būti draustas socialiniu draudimu, ar turėti tam tikro skaičiaus metų stažą, kad gautum senatvės pensiją“, – aiškino ekonomistas.

Suomijos sugalvota universali bazinė išmoka reiškia tai, kad socialinė pilietybė žmogui užtikrinama besąlygiškai. Gyventojui nereikia atitikti jokių kriterijų, kad jis gautų išmoką.

R. Lazutka pastebėjo, kad šios idėjos šalininkai pabrėžia, kad tokia sistema leidžia atsisakyti labai sudėtingos socialinės sistemos. Pavyzdžiui, Lietuvoje šiuo metu yra 42 skirtingos socialinės išmokos. Tai kainuoja daug laiko, administravimo išlaidų. Be to, tai riboja žmonių laisvę, nes jie turi paklusti valstybės nustatytai tvarkai, kad įgytų teisę į tam tikrą pagalbą.

„Universali bazinių pajamų idėja prisideda prie žmogaus laisvės ir orumo, nes pripažįstama, kad žmogus yra vertingas iš prigimties ir turi turėti minimalias pragyvenimo sąlygas“, – savo nuomone dalijosi pašnekovas.

Iš kitos pusės, nors vienos universalios išmokos įvedimas leidžia supaprastinti administracinę naštą, universali išmoka daug kainuoja: vienoda suma kiekvieną mėnesį išmokama kiekvienam šalies gyventojui ar piliečiui – tiek turtingam, tiek vargingam.

„Vis dėlto tie patys pinigai per mokesčius vėliau yra paimami iš žmonių“, – pridėjo jis.

Kalbėdamas apie tokios sistemos kritiką, R. Lazukta taip pat paminėjo, kad išgyventi leidžianti išmoka kiekvienam gyventojui gali daugelį žmonių atgrasyti nuo darbo: jiems tiesiog užtektų tiek, kiek būtų išmokama.

Lietuvoje tokių žmonių turime ir dabar, todėl ekonomistas mano, kad galbūt universalių bazinių pajamų išmokos idėja kaip tik padėtų kovoti su tuo.

„Jei būtų tokios išmokos, žmogui susiradus darbą jis šios išmokos neprarastų, todėl turėtų motyvaciją dirbti. O dabar turime daugybę žmonių, kurie vengia dirbti arba bando pajamas gauti nelegaliai, kad tik neprarastų išmokų“, – pastebėjo R. Lazutka.

Ekonomistas taip pat svarsto, ar čia didžiulė bėda valstybei, kad ne visi gyventojai dirba.

„Nereikia tikėtis, kad nedarbas kada nors bus panaikintas išvis. Gal to ir nereikia, kad šiuolaikinėje visuomenėje visi dirbtų. Tie, kurie yra produktyvūs, gali pagaminti, sukurti daug, o tie, kurie nelabai tokie yra, gal geriau ir nesimaišytų darbo rinkoje, – svarstė pašnekovas. – Be to, esant tokiai sistemai žmogus galėtų labiau rinktis darbą pagal savo pomėgius, nes be darbo galėtų ir taip išgyventi iš bazinės išmokos. Tai daug labiau išlaisvintų žmones, nes jie turėtų pagrindą. O dabar žmonės tokio pagrindo neturi ir turi dirbti bet kokį darbą, nes tam, kad gautum išmoką, turi įrodyti, kad skurdžiai gyveni, o tai stigmatizuoja žmones“.

Padėtų kovoti su šešėliu darbo rinkoje

„Swedbank“ vyriausias ekonomistas Nerijus Mačiulis teigė, kad iš dalies suomių svarstoma idėja galėtų padėtis susidoroti su dabar Lietuvoje gaju pašalpas gaunančių žmonių interesu neturėti didelių pajamų.

„Lietuvoje turime problemą, kad dalis gyventojų yra ir toliau suinteresuoti gauti mažas pajamas, kad išsaugotų kažkokias tiesiogines išmokas ar kompensaciją už šildymą. Tai didelė bėda, nes dėl to turime klestinčią šešėlinę ekonomiką, paplitusį atlyginimų mokėjimą vokeliuose“, – kalbėjo pašnekovas.

N. Mačiulio nuomone, Suomijos pavyzdys leistų išspręsti tokią problemą, nes mokant išmokas nėra atsižvelgiama į žmogaus pajamas ir iš valstybės jis gauna pajamas, neatsižvelgiant į gyventojo pajamas ar užimtumą.

„Kadangi tokiu būdu nebediferencijuojama pagal pajamas dingsta paskata slėpti oficialias pajamas. Manau, kad tokia socialinės apsaugos sistema Lietuvoje yra svarstytina, nes padėtų išskaidrinti darbo užmokesčio fondą, daug sutaupytume administracinių išlaidų. Dabar turime įvairiausių pašalpų, kurios priklauso nuo daugybės skirtingų rodiklių. Jas skaičiuoti ir administruoti valstybei kainuoja labai daug“, – sakė N. Mačiulis.

Nepaisant to, N. Mačiulis pripažįsta, kad tokia idėja gali labai nepatikti kairiųjų pažiūrų ekonomistams ar politikams, nes įgyvendinus šią sistemą išmokas gautų ir dideles pajamas gaunantys asmenys.

„Bet jie ir taip sumoka labai daug mokesčių. Tai, manau, faktas, kad jie gautų kelis šimtus eurų grąžos, nekeistų esmės. Vis vien jie sumokėtų valstybei daugiau nei iš jos gautų“, – pabrėžė pašnekovas.

N. Mačiulis taip pat pastebėjo, kad universali bazinių pajamų sistema būtų paskata šalyje augti atlyginimams.

Ne Lietuvos kišenei

Tuo metu SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda mano, kad Lietuva šiuo metu būtų tiesiog nepajėgi įgyvendinti tokios idėjos.

 „Tokia valstybe gali būti Suomija, bet tikrai ne Lietuva, kalbant apie šalių ekonominį pajėgumą. Pagal biudžeto pajamų ir BVP dalį Lietuva labai nusileidžia Suomijai ir tikrai neįsivaizduoju, kad būtų nors kiek realu kalbėti, kad valstybė net mažesnei daliai nei pusė gyventojų galėtų užtikrinti aukštesnį nei skurdo lygis išmokų mokėjimą. To neleistų elementari matematika“, – komentavo pašnekovas.

Nors Lietuvai tokia idėja kol kas gali būti visiškai utopinė, G. Nausėda pritaria, kad kiekviena ekonominė naujovė yra verta dėmesio: „Įgyvendinimas leidžia susipažinti su privalumais ir trūkumais. Tai labai sunku įžvelgti, kol naujovė nėra išbandyta praktikoje“.

G. Nausėdos nuomone, visuotinė bazinė išmoka taip pat gali sustiprinti paskatą nedirbti, nes valstybei užtikrinus būtiną pragyvenimo lygį, ne visi gyventojai pultų ieškoti veiklų, kur galėtų save realizuoti.

„Vien tik savęs realizacija nėra daugelio žmonių akstinas, verčiantis dirbti. Žinoma, tokia sistema būtų paprasta, skaidri, tačiau ja gali būti mėginama piktnaudžiauti, kaip dabar yra su turimomis pašalpomis“, – tęsė jis.

Pasiteiravus, ar universalių bazinių pajamų idėja neprimena socializmo, G. Nausėda teigė, kad socializmo nereikia sieti vien su išmokomis: juk savo piliečiams panašias išmokas moka ir kai kurios gamtinių išteklių turtingos šalys kaip Jungtiniai Arabų Emyratai.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close