captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kelininkai laukia tikrosios žiemos: technika – paruošta

Vilnius ir Kaunas žiemą konkuruos ne tik eglutėmis, bet ir gatvių priežiūra. Abiejų didmiesčių kelininkai tikina gerai pasiruošę būsimam šaltam sausiui.
G. Lukoševičiaus (BFL) nuotr.
G. Lukoševičiaus (BFL) nuotr.

Pagal daugiamečius duomenis, Lietuvoje pats šalčiausias žiemos ir metų mėnuo yra sausis. Sinoptikai prognozuoja, kad būtent sausį Lietuvoje turėtų pasirodyti tikroji žiema.

Kauno savivaldybės valdoma atliekų tvarkymo ir gatvių bei teritorijų valymo bendrovė „Kauno švara“ šių metų lapkritį ir gruodį išbėrė 170 tonų druskos. Tuo metu praėjusią žiemą nuo 2014-ųjų lapkričio iki 2015-ųjų balandžio buvo išberta beveik 4 tūkst. tonų druskos bei 360 tonų smėlio ir druskos mišinio, iš jų 210 tonų gatvių, įvažiavimų į kiemus slidumui mažinti, apie 150 tonų laiptų, visuomeninių transporto stotelių, šaligatvių slidumui mažinti.

Šiais metais tikimasi išberti 4–6 tūkst. tonų druskos, taip pat 300–400 tonų smėlio ir druskos mišinio – tai priklausys nuo snygio ir žiemos intensyvumo.

Tuo metu sostinėje žiemos sezono metu kasmet vidutiniškai išbarstoma po 15 tūkst. tonų druskos. Kaip teigia A. Vilūnas, praėjusiais metais žiema buvo švelnesnė, todėl buvo išberta apie 9 tūkst. tonų druskos. „Praėjusiais metais žiema buvo lengva, o savivaldybė sutaupė pinigų“, – portalui LRT.lt komentavo A. Vilūnas.

Kol kas kelininkams dar neteko pasigalynėti su šia žiema. Kaip teigia A. Vilūnas, tik vieną kitą naktį reikėjo paplušėti. „Vieną parą išbarstėme apie 300 tonų druskos – formavosi plikledis, kurį pavyko įveikti ir vilniečiai jo net nepastebėjo. Sunkiau dirbti būna, kai [temperatūra perkopia] 12 laipsnių šalčio, nes druska tuomet prasčiau veikia sniegą ir ledą“, – aiškina A. Vilūnas.

Jis paaiškino, kaip dirba kelininkai: „Stengiamės druską išberti dar prieš pasirodant sniegui ar pradėjus snigti, kad ant asfalto nesusiformuotų ledo danga. Kai išberiame druską, turime palaukti, kol ji sureaguos su sniegu, o tai nebūtų įmanoma be automobilių. Taigi yra santykis tarp sniego, druskos, padangų ir asfalto. Mes turime sulaukti, kol sniego masė gatvėse pavirsta į pilką tyrę – nuo tos akimirkos sniegas niekada nepavirs ledu, jį galima šalinti nuo gatvės“, – portalui LRT.lt kalbėjo A. Vilūnas.

Jo teigimu, reakcijos laikas yra mažiausiai 3 valandos, todėl tai sukelia gyventojų nepasitenkinimą.

Be to, kelininkai teigia, kad dirbti jiems būtų kur kas lengviau ir darbas būtų kokybiškesnis, jei vairuotojai nepaliktų savo automobilių kelkraščiuose, kur yra ženklai, draudžiantys statyti automobilius.

Kiek technikos turi Vilnius ir Kaunas

A. Vilūnas skaičiuoja, kad įmonė turi 52 barstymo ir valymo automobilius.

„Iš viso yra 46 maršrutai, todėl tiek reikia ir automobilių, tačiau likusių 6 gali prireikti, jei kuris nors sugestų. Iš pradžių šios mašinos barsto druską, o vėliau – valo. Su verstuvais be reikalo stengiamės nevažinėti, nes tai – papildomos kuro sąnaudos. Be to, automobilių gabaritai yra dideli ir eismas tampa nesaugus“, – aiškino A. Vilūnas.

Tuo metu Kaune, iš savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo skyriaus atsakingų specialistų gavus leidimą barstyti ar valyti gatves, 10 automobilių išvažiuoja barstyti, jeigu reikia ir valyti, ir barstyti – 15 automobilių. 10 traktorių valo šaligatvius.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...