captcha

Jūsų klausimas priimtas

R. Masiulis: tinklų sinchronizavimas – paskutinis didelis žingsnis link energetikos nepriklausomybės

Lietuva, pernai pirmoji iš Baltijos valstybių pasistačiusi suskystintų gamtinių dujų terminalą ir atsikračiusi priklausomybės nuo Rusijos „Gazprom“ dujų, žengia antrą labai svarbų žingsnį link energetinės nepriklausomybės – baigiamos statyti ir testuojamos naujos elektros jungtys į Lenkiją ir į Švediją. Kitą pirmadienį Valdovų rūmuose įvyks iškilminga simbolinė jungčių įjungimo ceremonija.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Pasak energetikos ministro Roko Masiulio, trečias ir paskutinis didelis žingsnis energetinės nepriklausomybės kelyje bus Lietuvos elektros sistemos sinchronizavimas su kontinentine Europa. Anot jo, keliama idėja tai atlikti ne oro linijomis per Lenkiją, o kabeliais per Suomiją ar Švediją. Tačiau kol kas tokia galimybė atrodo techniškai neįmanoma.

R. Masiulis atsakė į BNS klausimus.

Netrukus pradės veikti elektros jungtys su Lenkija ir Švedija. Ką tai reiškia Lietuvai? Kaip pasikeis mūsų energetikos rinka ir ko gali tikėtis vartotojai artimiausiais metais?

Elektros jungtys yra antras iš eilės mūsų energetikos nepriklausomybės žingsnis. Pirmas buvo SGD terminalas, kuris davė ne tik nepriklausomą dujų tiekimą, bet ir užtikrino rezervinę elektros gamybą. Antras žingsnis yra elektros jungtys, kad mes elektros srityje galėtume įsigyti trūkstamą elektrą ne tik iš Rusijos, bet ir iš Vakarų Europos – jungtimi su Lenkija galime gauti elektros iš kontinentinės Europos, jungtimi su Švedija – iš Šiaurės Europos. Mums tai garantuoja, kad elektros prasme turime patikimas alternatyvas.

Trečias likęs žingsnis – elektros sistemos sinchronizacija su kontinentinės Europos tinklais, kad atsiskirtume nuo senosios sovietinės sistemos ir įsijungtume į europinę elektros sistemą. Tai bus trečias ir paskutinis didelis žingsnis energetinės nepriklausomybės kelyje.

„Litgrid“ vadovas Daivis Virbickas prognozuoja, kad artimiausius 5 metus Švedijoje elektra bus pigiausia, kol šalis uždarys atomines elektrines. Anot jo, Lietuvoje elektros kainai įtakos turės ne tik Švedijos, bet ir Lenkijos rinka, kur elektros kaina nėra stabili. Ar galima prognozuoti, kokia artimiausią penkmetį bus elektros kaina Lietuvoje?

Tiek, kiek galima numatyti per ateinančius 5–7 metus, Šiaurės šalyse elektros kaina bus mažesnė. Švedija svarsto uždaryti apie keturis atominius reaktorius, bet nėra nustatytos datos, kada jie gali būti uždaryti. Bet ir be atominės energetikos jie turi nemažai hidroenergijos.

Taip pat Šiaurės šalyse skatinami atsinaujinantys energijos šaltiniai, vėjo energetika, kuriai būtų skiriama parama ir dėl to iš vėjo pagaminta elektra būtų pakankamai pigi. Mes, turėdami jungtis, galėtume vienaip ar kitaip tuo pasinaudoti, bent jau 5–7 metų laikotarpiu elektros pasiūla Lietuvai turėtų būti nemaža, o kas bus toliau, sunku pasakyti, daug priklausys nuo atsinaujinančių technologijų vystymosi.

Specialistai kalba, kad vėjo ir saulės energetika labai sparčiai vystosi, elektros gamybos kaštai krenta. Pasaulyje, kur yra idealios klimato sąlygos, yra vėjo ir saulės energijos projektai, kur elektros savikaina atitinka ar net yra mažesnė nei dujų turbinos veikimo. Tai reiškia, kad atsinaujinantys šaltiniai gali konkuruoti ir be paramos mechanizmo.

Mūsų gamtos sąlygos yra kitokios, ne tokios palankios, bet technologijos nesnaudžia. Vienareikšmiškai pasakyti, kad elektra brangs, nėra objektyvių kriterijų, mes Lietuvoje būsime pasiruošę įvairiems scenarijams.

Esame importuojanti šalis ir kurį laiką džiaugsimės gretimų šalių energetikos sistemų duodamais pranašumais. Kai bus laikas mums svarstyti, kuriuo keliu eiti, mes pamatysime, kur juda energijos gamyba kitose šalyse ir, jeigu pamatysime aiškesnį vaizdą, kad elektra brangs, visada esame pasiruošę pastatyti atominę elektrinę Lietuvoje, nes projektas yra paruoštas.

Mes esame pakankamai dėkingoje padėtyje – patys turime galimybę rinktis, spręsti. Jungtys su Lenkija ir Švedija mums duoda ramybę ir lankstumą ateityje apsispręsti, kuriuo keliu eiti.

Ar tuose scenarijuose Baltarusijoje statoma Astravo atominė elektrinė svarstoma kaip rimtas veiksnys, ar galvojama, kad ji bus pastatyta ir kad mes galėsime ja naudotis?

Su Astravo elektrine pirmiausiai reikia kelti klausimą, ar ji bus. Vieni oponentai sako, kad ji garantuotai bus, kad sėkmingai ten viskas vyksta. Kiti specialistai sako, kad jos gali ir nebūti. Aš sakyčiau, kad pirmiausia mes Lietuvoje turime padaryti viską, kad, jeigu ji ir būtų statoma, būtų statoma laikantis tarptautinių normų, o jei nesilaikoma tarptautinių normų, ji neturi būti statoma. Kol kas ji yra statoma nesilaikant tarptautinių normų ir dėl to mes labai aiškiai ir griežtai pasisakom, kad tai yra nepriimtina ir turim imtis visų veiksmų – tiek tarptautinėse organizacijose užduodant klausimu, prašant paaiškinimų.

Jeigu ir toliau tai bus nesėkminga, aš neatmetu galimybės, kad mes turime su kaimynais latviais ir estais kalbėti ir priimti vieną požiūrį į šią elektrinę ir ieškoti būtų, kaip apriboti nesaugios atominės elektrinės elektros patekimą į mūsų šalis.

Ar tai būtų įmanoma?

Tai yra įmanoma, jeigu visos šalys kartu sutartų.

Bet juk mes su Baltarusija vis dar esame BRELL sistemoje.

Pirmiausia Lietuvai, Latvijai ir Estijai reikėtų bendrų susitarimų dėl tarifų sistemos, dėl mokestinės sistemos. Jei ta elektra būtų pakankamai apmokestinta, tada nebūtų stimulo ją atsiųsti į Lietuvą. Kadangi šis klausimas yra subtilus teisine prasme, liečia daug tarptautinių konvencijų, nesinori iš anksto sakyti tikslaus varianto, kokiu keliu eisime, bet kryptis, manau, turėtų būti tokia. Kol kas mes manome, kad visos tarptautinės institucijos, kurios turi prižiūrėti šituos projektus, vis dėlto užtikrins, kad ji nebus statoma, jei nesilaikoma taisyklių, arba, jeigu statoma, tai statoma laikantis pačių geriausių standartų.

Ar jau kas nors daroma, įgyvendinant elektros tinklų sinchronizavimo projektą?

Visos trys Baltijos šalys važiavo į Briuselį, kalbėjo su energetikos komisaru Migueliu Arias Canete ir Energetikos direktorato vadovu Dominique Ristoriu, kuris pirmadienį atvažiuos į Vilnių, kad sinchronizacija yra kitas svarbiausiais žingsnis visoms Baltijos šalims. Yra sutarta, kad pirmiausia mes, Lenkija turime rasti techninį sprendimą, kaip tą projektą vykdyti, ir tada jau derėtis su trečiosiomis šalimis. Turi būti atliktos techninės studijos, tyrimai, kokiu būdu tai turėtų būti techniškai vykdoma ir tada, be abejo, kalbėsime su Baltarusija ir Rusija.

Šio proceso eigoje kyla minčių ir mes tą girdime tiek Estijoje, tiek Latvijoje, kad gal verta pasvarstyti sinchronizavimo kabeliais per Suomiją ar Švediją galimybę, kaip alternatyvą sinchronizacijai per Lenkiją. Kol kas techniškai atrodo, kad antžeminėmis linijomis sinchronizacija yra tikrai įmanoma, o kabeliais niekas pasaulyje dar nėra vykdęs sinchronizacijos. Su partneriais dabar svarstome, ar verta nagrinėti tą kitą variantą. Šiek tiek bijau, kad tas gali mums visiems atimti laiko.

Pradinė idėja buvo pasiūlyta estų. Mūsų specialistai mano, kad techniškai tai yra neįmanoma, nes visų pirma niekas to nedarė, antra, net ir mūsų skaičiavimai rodo, kad tai neįmanoma.

Tas diskusijas šiek tiek paskatino Lenkijos pasyvumas, norėtųsi iš lenkų lyderystės tame regione, nes be jų to nebus. Lenkai šiek tiek pasyviai į tai pažiūrėjo pradžioje, bet dabar jau jie tuo klausimu domisi. Tas gal paskatino kaimynus bandyti ieškoti kitų alternatyvų. Bet mes manome, kad tai gali būti pakankamas laiko praradimas.

Nuo sausio keičiasi SGD terminalo išlaikymo modelis, dujų rinkoje bus tam tikrų persiskirstymų, kai kurios elektrinės nustos veikti dėl panaikintų VIAP kvotų. Rinkoje požiūriai skiriasi – ministerija sako, kad šildymas atpigs, šilumininkai argumentuoja, kad brangs, Vilniuje apskritai situacija nėra aiški. Ar jūs esate pasiruošę galimiems netikėtumams, ar stabilumas galiausiai atsiras šioje rinkoje didžiuosiuose miestuose?

Dėl visos Lietuvos mes tikimės stabilumo, kuris ir buvo išlaikomas visais metais. Vienintelis miestas, kuriame yra problemų, yra Vilnius, be tam tikrų išimčių kituose miestuose, kur veikia „Litesko“. Vilniuje yra didžiausia problema, nes panašu, kad kai kurie dalykai daromi sąmoningai norint destabilizuoti padėtį, siekiant tam tikrų tikslų arba apjuodinti kažkokį vyriausybės atliekamą darbą ar sprendimą, pavyzdžiui, kaip VIAP kvotų klausimas.

Aš sakyčiau, tai daugiau toks siekis destabilizuoti padėtį, bandyti kažką įrodyti, tokia kenkėjiška veikla, kaip galima pavadinti.

Kas liečia kainas, mes nematome priežasčių, kodėl jos turėtų didėti. Yra visos sąlygos, kad jos mažėtų: biokuro kainos stipriai nukrito per metus, pajėgumų modelis sumažina dujų kainą visiems vartotojams. Neįsivaizduoju, ką galima būtų sugalvoti, bet Vilniuje dažnai yra sugalvojami dalykai, kurių iš anksto negali prognozuoti. Mes esame pasiruošę reaguoti ir taisyti situaciją, kiek tai priklauso nuo mūsų.

Kaune situacija gali pasikeisti po pranešimų, kad Rimandas Stonys pasirašė susitarimą su Pekino kompanija, kalbama apie anglimis kūrenamą jėgainę. Jei projektas būtų įgyvendintas, ar tai galėtų pakeisti padėtį Kaune?

Manau, per anksti dar kažką diskutuoti dėl to, kad pirma, planai nėra aiškūs, nėra apibrėžtas projektas, daugiau gandų nei faktų. Aš būčiau linkęs palaukti konkrečių žinių, faktų, projektų, sutarčių, o kol kas, kaip suprantu, yra tik pasirašyti ketinimų protokolai.

Kaune situacija pamažu aiškėja – „Lietuvos energija“ sėkmingai juda su projektu su „Fortum“, ta elektrinė bus pastatyta ir turėtų būti labai konkurencinga šiluma. Manau, kad Kaunas ir taip eina teisingu keliu. Galiu tik pažymėti, kad anglies projekto mes neremsime, anglis yra praeities kuras, ne ateities.

Bet anglimi kūrenamas jėgaines statosi Vokietija.

Anglija nusprendė, kad iki kažkurių metų uždarys, o Vokietijoje vyksta didelė diskusija dėl anglies išmetimo mokesčio. Kol kas klausimas dar atidėtas, bet tai tik laiko klausimas.

Galbūt kinų intencijos yra ateiti į Lietuvos ir Baltijos šalių energetikos rinką? Ar tai iš vyriausybės pusės būtų laukiama? Ar vyriausybė yra kalbėjusi su kuo nors iš Kinijos pareigūnų apie tokias investicijas?

Su Kinijos oficialiais pareigūnais nebuvome kalbėję dėl energetikos srities. Kaip ir bet kokiais atvejais, kitas investicijas mes sveikintume, jei jos būtų tokios, kad atitiktų mūsų energetinę viziją, energetinę strategiją. Jokio skirtumo, ar kinai investuoja, ar kiti, mes nediskriminuojame ir sveikiname investuotojus, bet oficialių kalbų kol kas nebuvo.

Manau, kad galbūt per daug ažiotažo šiam klausimui. Dar jis nėra paruoštas, nėra aiškus.

Pakalbėkime apie dujas ir jų kainą. 2016 metais ir 2017 metų pirmąjį pusmetį dar galios „Gazprom“ dujų kainos nuolaida, bet vėliau padėtis gali keistis. Ar jau modeliuojate, kaip ji gali atrodyti, kaip gali klostytis derybos su „Gazprom“, turint galvoje tai, kad SGD rinkoje padėtis gali keistis su JAV dujų importu.

Modeliavimui yra tam tikri trukdžiai, nes nėra aišku, kokia bus „Gazprom“ kainodara, kokiu būdu bus pardavinėjamos dujos. Jau šiai dienai mes turėjome turėti įvykusius aukcionus, kurie neįvyko. Šiame etape šiek tiek esame nežinioje, kaip vyks su „Gazprom“. Bet mes nesijaudiname dėl to, nes turime dujas persikėlę iš praėjusių metų, taigi, dar turime neišnaudotų dujų, kurių mums užteks sekantiems metams. Jeigu žinotume, kaip vyks tie aukcionai, galbūt būtų daugiau ramybės, nes tada galėtume prognozuoti, kiek įsigyti SGD, kiek „Gazprom“ dujų, kurios iš jų būtų pigesnės, tiekimo sąlygas ir t.t.

Ar ministerija užklausė „Gazprom“ apie aukcionus?

Ministerija šitais klausimais nedirba, tai yra įmonių klausimas, ir tai daro „Lietuvos dujų tiekimas“. Čia yra komercinis klausimas tarp dviejų įmonių, ir jos tą klausimą sprendžia. Mes esame informuojami apie procesą ir šiame etape yra kol kas nežinoma, kaip vyks aukcionai. Bet mes esame ramūs, mums dujų užteks, bet kaip bus ateityje, reikėtų palaukti kitų metų pirmo pusmečio, tada išryškės rezultatai.

Ar aukcionai, jūsų manymu, pakeis bet kokias ilgalaikes ir trumpalaikes sutartis?

Kaip suprantame, taip. Kadangi sistema šiuo metu keičiama, dar anksti ką nors sakyti. Dėl amerikietiškų dujų pirmiausiai reikia pažiūrėti, kaip baigsis derybos, ar išvis bus amerikietiškų dujų, nes jei kaina nebus gera, tai tų dujų nebus. Mes turime „Statoil“ sutartį, kaip tik „Litgas“ šiuo metu derasi, kaip galima būtų pagerinti tas sutarties sąlygas.

Kas liečia „Gazprom“ aukcionus, svarbu pažymėti, kad iki Naujųjų metų mes nesitikim, kad jie įvyks.

Bet jums tai nekelia nerimo?

Čia gal daugiau „Achemai“ klausimas, bet reikia suprasti, kad SGD rinka tikrai yra dėkingoje situacijoje, ir jei trūks dujų, mes jas įsigysime per SGD. Opcija yra labai gyva ir paruošta. Dėl to tikrai nepergyvename, esame ramūs.

Ar ministerijai žinoma apie tai, kaip sekasi „Achemai“ derėtis dėl dujų pirkimo kitais metais?

Ne, mes nesame informuoti.

Galbūt jie derasi su „Lietuvos energijos“ grupės įmonėmis?

Aš manau, kad dujininkai visi kalbasi, bet apie rezultatus reikėtų kalbėti su jais.

Ar galite patvirtinti, kad su „Statoil“ deramasi dėl sutarties pratęsimo iki 10 metų?

Ne, tikrai patvirtinti nieko negaliu, įmonė derasi ir derybų metu kalbėti apie kažkokias sąlygas tikrai negaliu.

Panašu, kad planai eksportuoti dujas į Latviją ir Estiją šiemet jau nebus įgyvendinti.

Laikas bėga ir panašu, kad su latviais nebus realizuoti, nors pasiūlymas latviams buvo duotas tikrai neblogas. Bet ką darysi, ten pakilo pas juos teisminiai procesai.

„Amber Grid“ baigia derybas su „Gazprom“ dėl dujų tranzito į Karaliaučių sutarties. Ar ministerija matė tą sutartį?

Pačią sutartį mes matėme, bet komentuoti negaliu, kol ji nėra pasirašyta. Iki Naujųjų metų ji turėtų būti pasirašyta.

Ar tai bus rutininė, niekuo neišsiskirianti sutartis?

Palaukime, kol ji bus pasirašyta, bet kažkokių dramatiškų pasikeitimų nenumatoma.

Bet sutartis bus ilgalaikė?

Taip, ji turėtų būti ilgalaikė, bet palaukime kol bus pasirašyta. Ten tikrai nebus kažkokio dramatizmo toje sutartyje. Mes turime užtikrinti patikimą tiekimą, norime, kad Lietuva būtų pozicionuojama kaip stabilus, patikimas partneris. Infrastruktūra yra gerai prižiūrima, gerai tvarkoma, nes su mūsų visa infrastruktūra, kurią turime, mes jau tampame de facto energetiniu centru šiame regione, todėl turime parodyti, kad galime stabiliai dirbti, kaip dirbome iki šiol.

Kaip ministerija vertina „Klaipėdos naftos“ ir Vokietijos „Bomin Linde LNG“ bendrą projektą ir „Litgas“ bei „Statoil“ kartu numatomą įgyvendinti projektą? Panašu, kad yra trinties tarp projektų, tarp įmonių, jos lyg ir tampa konkurentėmis?

Realios trinties nėra, nes Lietuvoje yra pakankamai aiškus apsisprendimas. „Klaipėdos nafta“ yra infrastruktūros operatorius, jie stato infrastruktūrą, ją prižiūri, kad būtų galima prekiauti SGD. Kadangi 2017 metais Klaipėdoje bus pastatyta antžeminė stotis, reikalingas ryšys tarp terminalo ir antžeminės stoties. „Klaipėdos naftos“ interesas yra turėti galimybę, priėjimą prie pervežančio laivelio, kuris paimtų dujas ir pervežtų. „Bomin Linde LNG“ yra dujų prekiautojai ir su tuo laiveliu prekiaus savo rizika.

Tuo tarpu „Litgas“ yra Lietuvos prekybininkas, kuris planuoja sudaryti sutartį su „Statoil“ ir prekiauti, dalyvauti toje pačioje rinkoje. Mus džiugina tai, kad ateina vis daugiau norinčių dalyvauti terminalo veikloje, bet noriu pabrėžti, kad visiems prekybininkams SGD terminale bus sudarytos vienodos sąlygos, niekas neturės preferencijų.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close