captcha

Jūsų klausimas priimtas

G. Nausėda: kodėl tik mažuma jaučia oficialiai augančius atlyginimus

Nors Statistikos departamentas skelbia, kad Lietuvoje vidutinis darbo užmokestis nuolat auga, dalis gyventojų dar jaučia pasibaigusią krizę ir negali džiaugtis augančiais atlyginimais. SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda aiškina kodėl. 
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

SEB banko renginyje „Kodėl svarbu teisingai motyvuoti darbuotojus“ G. Nausėda pabrėžė, kad iš tiesų atlyginimai, augant ekonomikai šalyje, didėja, tačiau didelė dalis darbuotojų to nejaučia, nes darbo užmokestis kyla tik tam tikruose sektoriuose ar tam tikriems specialistams. Toks darbo užmokesčio augimas paprastai yra didesnis už vidutinio darbo užmokesčio augimą, todėl skaičiuojant bendrą statistiką, rodiklis yra toks, kokį skelbia Statistikos departamentas.

Kitiems metams ekonomistas taip pat prognozuoja toliau augantį vidutinį darbo užmokestį Lietuvoje. Banko ekonomistai prognozuoja, kad didėjimas sieks apie 5 proc.

„Vidutinio darbo užmokesčio augimas kitais metais tikrai bus ne lėtesnis nei šiemet, tačiau išliks selektyvus – neapims visų darbuotojų grupių. Kaip ir matome šiandien, darbo užmokestis auga, tačiau didžiajai daliai, kaip rodo apklausos, jis nejuda iš vietos. Tai rodo, kad tam tikrų darbuotojų atlyginimai auga daug daugiau nei skelbiamu augimo procentu, o kitiems nė kiek“, – kalbėjo ekonomistas.

Minėdamas sektorius, kuriuose atlyginimai auga daug sparčiau, G. Nausėda paminėjo, pavyzdžiui, informacinių technologijų sektorių.

„Tačiau negaliu to pasakyti apie prekybą, apdirbamąją gamybą, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų atlyginimų augimo eigą“, – pridėjo ekonomistas.

Vis dėlto šių metų trečiojo ketvirčio duomenys rodo, kad vidutinis darbo užmokestis kaip tik greičiausiai augo apgyvendinimo ir maitinimo paslaugas teikiančiose įstaigose (apie 10 proc.). G. Nausėda dosniems darbdaviams čia laurų nekabina, o pastebi, kad atlyginimų augimą šiame sektoriuje lemia nuolat didinamas minimalus mėnesinis atlyginimas.

Ekonomistas teigė, kad didinti minimalią algą Lietuvoje politikus skatina ne tik artėjantys rinkimai, bet ir kaimyninės šalys. Tarp Baltijos šalių minimalus mėnesinis atlyginimas Lietuvoje yra mažiausias. Latviai nuo kitų metų turės 390 eurų, estai – 430 eurų minimalų užmokestį (380 eurų – Lietuvoje).

G. Nausėda taip pat pabrėžė, kad pastaruoju metu minimalus darbo užmokesčio didinimas lenkia vidutinio darbo užmokesčio augimą Lietuvoje.

„Minimalaus užmokesčio augimas eina dviem kojomis priekyje vidutinio darbo užmokesčio augimo“, – paminėjo jis. Ekonomisto teigimu, aukštas minimalaus ir vidutinio darbo užmokesčio santykis rodo, kad rinkoje bus jaučiamas spaudimas didinti atlyginimus ne minimalų darbo užmokestį gaunantiems, bet arti jo uždirbantiems darbuotojams.

„O čia jau klausimas, kaip su tuo susitvarkys viešasis sektorius. Be to, ir privačiam verslui gali būti ne taip paprasta, galvojant, kaip tokiu atveju elgtis. Tuomet gali atsirasti galvojimas apie šešėlinių atlyginimų mokėjimą“, – komentavo specialistas.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...