captcha

Jūsų klausimas priimtas

2016 metų biudžetas išlaikė antrąjį bandymą Seime

Seimas po antrojo svarstymo pritarė 2016 metų valstybės biudžetui su kiek sumažintu deficitu ir suplanuotu spartesniu finansinių išteklių atsargų kaupimu ateičiai. 
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Pristatydamas vyriausybės patobulintą kitų metų biudžeto projektą, finansų ministras Rimantas Šadžius pabrėžė, kad krašto apsaugos biudžetas, kitais metais, palyginti su 2014 metais, išauga dvigubai, vidaus saugumui skirtas papildomas finansavimas, didinamas Vilniaus ir Kauno savivaldybių skolinimosi limitas. 

„Tai labai svarbus žingsnis į priekį, nors mes dar esame atsilikę nuo NATO nustatyto 2 proc. standarto“, – teigė jis. 

Ministras taip pat pranešė, kad vidaus saugumui papildomai numatyta apie 10 mln. eurų, iš jų vidaus reikalų sistemai teks 7,7 mln. eurų, kitoms institucijoms – per 2 mln. eurų. 

„Tarp jų 1,5 mln. eurų siūloma papildomai skirti Valstybės saugumo departamento asignavimams“, – sakė R. Šadžius. 

Departamentui kitąmet numatoma skirti iš viso 24,6 mln. eurų, Krašto apsaugos ministerijai – 575 mln. eurų, Valstybės sienos apsaugos tarnybai – 58,5 mln., Policijos departamentui – 210 mln., Viešojo saugumo tarnybai – 16,6 mln. eurų. 

Anot jo, atsižvelgta ir į kai kuriuos siūlymus dėl papildomo finansavimo sporto, kultūros įstaigų. Patenkintas Užsienio reikalų ministerijos prašymas skirti lėšų Lietuvos ambasados Maskvoje remontui – tam papildomai numatyta 400 tūkst. eurų. 

Pasak jo, asignavimai valstybės skolai aptarnauti kitais metais, palyginti su šiais metais, mažėja 16 mln. eurų. 

Ministro teigimu, ilgalaikėmis savivaldybių paskolomis paverčiamos sumos, suteiktos iš valstybės iždo kompensuojant savivaldybių prarastas lėšas dėl dviejų bankrutavusių bankų – „Snoro“ ir Ūkio banko, kuriuose savivaldybės laikė savo lėšas. 

„Įsiklausėme į pasiūlymus padidinti skolinimosi limitus Vilniaus ir Kauno miestų savivaldybėms ir suderinę su Savivaldybių asociacija įrašome sąlygą, kad viršijant 40 proc. bendrąjį skolinimosi limitą, būtų galima skolintis ne tik Europos Sąjungos lėšomis savivaldybėse įgyvendinamiems projektams kofinansuoti, bet taip pat ir kofinansuoti projektams, finansuojamiems iš valstybės investicijų programos“, – teigė R. Šadžius. 

Audito komiteto pirmininkė Jolita Vaickienė priekaištavo, kad Vyriausybė kitais metais nesutiko padidinti asignavimų Viešųjų pirkimų tarnybai, kurie mažėja 600 tūkst. eurų. 

„Audito komitetas, komandiruočių išlaidas, pastebėjome, kad jūs jas padidinote apie 1 mln. eurų ministerijoms. Todėl radome lėšų šaltinį, iš kurio būtų galima nuimti ir perskirstyti lėšas. Grąžinant komandiruotes į 2014 metų ribas ir padalinant Viešųjų pirkimų tarnybai ir švietimo įstaigų modernizavimui“, – teigė parlamentarė. 

Finansų ministras teigė, kad sumažinti išlaidų komandiruotėms neįmanoma. 

„Žmonės, kurie važiuoja ir didžioji dalis, pati pagrindinė dalis yra komandiruotės į Europos Sąjungos centrus, tai yra Briuselis, Paryžius, Liuksemburgas (...). Šitie miestai irgi brangsta, dėl to komandiruočių išlaidos truputį brangsta. Todėl beatodairiškai mėginti pjaustyti komandiruočių išlaidas buvo paprasčiausiai neišmintinga“, – teigė R. Šadžius. 

„Liberalsąjūdiečių“ lyderis Eligijus Masiulis priekaištavo, jog valdantieji neturi fantazijos, kaip naudotis augančios šalies ūkio vaisiais ir apgailestavo, kad kitų metų biudžetas neskatina spartesnio vidutinio atlyginimo augimo. 

„Už MMA nenori dirbti niekas, bet valdantiesiems atrodo, kad MMA- laimės indeksas“, – teigė parlamentaras, kitų metų biudžetą pavadinęs „pasyvia reakcija ir be iššūkių ateičiai“. 

Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Povilas Gylys pasigedo politinės diskusijos dėl kitų metų biudžeto. Jis pasigedo mokesčių, kurias būtų apmokestinamos prabangos prekės. 

„Gėda rinkti iš tų mokesčius, kurie gauna minimalią algą, gėda nepaimti iš tų, kurie gali sumokėti“, – teigė P. Gylys. 

„Tvarkietis“ Petras Gražulis taip pat nurodė, kad kitų metų valdančiųjų užduotis – spręsti algų didinimo klausimą, nes kitaip, pasak jo, augs emigracijos mastas. 

Opozicijos lyderis Andrius Kubilius biudžete pasigedo ir kovos su šešėliu priemonių, ir pastangų siekti subalansuoto biudžeto. 

„Lietuva gali prarasti atsakingai besitvarkančios su savo finansais valstybės reputaciją“, – įspėjo A.Kubilius ir siūlė biudžetą grąžinti vyriausybei pataisyti pagal Europos Komisijos ir Valstybės kontrolės pastabas. 

Tačiau Seimas dėl jo siūlymo nebalsavo, o nutarė, kad biudžetą parlamentarai priims gruodžio 10 dieną. 

Planuojamos kitų metų valstybės biudžeto pajamos siekia 8,046 mlrd. eurų, asignavimai – 8,687 mlrd. eurų, deficitas – 640,3 mln. eurų. 

2016 metais planuojamas struktūrinis valdžios sektoriaus deficitas, įskaitant tų metų pensijų reformos sąnaudas, yra 0,1 punkto mažesnis nei pirminiame projekte – planuojama, kad jis sudarys apie 1 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Taip pat 2016 metams numatomas ne didesnis nei, tvirtinant 2015-ųjų biudžetą, šiems metams planuotas 1,2 proc. BVP valdžios sektoriaus deficitas – taip pat 0,1 punkto mažesnis nei pirmajame projekte. 

Daugiau, nei buvo numatyta pirminiame variante, papildomų asignavimų suplanuota socialinei, švietimo ir viešojo saugumo sritims. Planuojant didinti minimaliąją mėnesinę algą, valstybės biudžeto asignavimų valdytojams ir savivaldybėms numatoma papildomai 21,1 mln. eurų darbo užmokesčiui.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...