captcha

Jūsų klausimas priimtas

Rusija stabdo derybas su Turkija dėl bendro dujotiekio

Rusija ir Turkija stabdo derybas dėl bendro dujotiekio „TurkStream“, per kurį dujos iš Rusijos turėjo keliauti į Turkiją ir pietinę Europą, tiesimo, ketvirtadienį pranešė Rusijos energetikos ministras, praėjusią savaitę tarp šalių įsiplieskus konfliktui dėl Ankaros numušto Rusijos karinio lėktuvo. Tiesa, dėl dujų tiekimo atsigręžė į Azerbaidžianą.
Ahmetas Davutoglu. Reuters/Scanpix nuotr.
Ahmetas Davutoglu. Reuters/Scanpix nuotr.

Pagal „TurkStream“ projektą numatoma per Juodąją jūrą nutiesti keturias dujotiekio gijas, sujungsiančias pietinę Rusijos dalį su vakarine Turkijos dalimi.

Tai leistų Rusijai tiekti dujas Europai, aplenkiant Ukrainą.

Energijos išteklių stokojanti Turkija energetiškai yra priklausoma nuo Rusijos, iš kurios importuoja daugiau nei pusę jai reikalingų gamtinių dujų.

„Šiuo metu derybos yra sustabdytos“, – sakė energetikos ministras Aleksandras Novakas, kurį citavo Rusijos valstybinė naujienų agentūra „RIA Novosti“.

„Projekto „TurkStream“ sutarčių ruošimas yra sustabdomas“, nes „tarptautinė prekybos ir ekonominio bendradarbiavimo komisija nutraukė dalyvavimą susitikimuose“, kai Rusija ėmėsi atsakomųjų priemonių prieš Ankarą, sakė ministras.

Rusijos dujų milžinės „Gazprom“ vadovas Aleksejus Mileris ketvirtadienį žurnalistams sakė, kad Turkija turėtų paprašyti Rusijos atnaujinti derybas dėl „TurkStream“.

„Jeigu Turkija mano, kad jai reikia šio projekto, ji turi susisiekti su mumis“, – sakė A. Mileris.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas apie planus tiesti „TurkStream“ dujotiekį pranešė 2014 metų gruodį, Maskvai atsisakius planų nutiesti dujotiekį „South Stream“ į Pietryčių Europą ir Bulgariją, nors darbai buvo jau prasidėję, kai jos santykiai su Europos Sąjunga smarkiai pašlijo dėl Rusijos vaidmens Ukrainos konflikte.

„Šis įvykis yra neigiamas „Gazprom“ firmai“, – sakė įmonės „Sberbank CIB“ analitikas Valerijus Nesterovas.

Rusija rizikuoja netekti dalies energetikos rinkos Turkijoje, kuri yra pagrindinė jos vartotoja, sakė jis, kai „Gazprom“ korporacija yra išleidusi milijardus dolerių vamzdynų infrastruktūrai statyti.

Vis dėlto, anot V. Nesterovo, tai geriau už blogiausią rezultatą, jeigu projekto būtų visai atsisakyta.

„Projektas atidėtas – galbūt metams. Bet nemanau, kad ilgiau kaip dvejiems metams“, – sakė jis.

Rusijai reikia užbaigti dujotiekį į Turkiją iki 2018 metų, kai baigsis sutartis dėl dujų tranzito per Ukrainą, pridūrė V. Nesterovas.

Darbus pagal „TurkStream“ projektą planuota pradėti 2015-ųjų viduryje, o pirmoji dujų porcija būtų pradėta pumpuoti 2016-ųjų pabaigoje iki 63 mlrd. kubinių metrų pajėgumo per metus.

Tačiau šių metų spalio pradžioje „Gazprom“ jau nurodė, kad šis vamzdynas galės tiekti tik iki 32 mlrd. kubinių metrų dujų per metus.

Turkija paspartino bendradarbiavimą su Azerbaidžanu

Tuo pat metu, kai pranešta apie stabdomas derybas dėl dujotiekio „TurkStream“, pasirodė pranešimai, kad Turkija ir Azerbaidžanas susitarė baigti projektą TANAP (Transanatolijos dujotiekis iš Azerbaidžano į Turkiją) anksčiau nei 2018 metais.

Ketvirtadienį apie tokius planus paskelbė spaudos konferencijoje po susitikimo su Azerbaidžano prezidentu Ilhamu Alijevu kalbėjęs Turkijos ministras pirmininkas Ahmetas Davutoglu.

„Susitikimo su I. Alijevu metu mes susitarėme baigti TANAP projektą ne 2018-aisiais, o anksčiau – dėl to ministrams buvo duoti atitinkami nurodymai", – sakė A. Davutoglu.

Jis pabrėžė, kad Kaspijos jūros ištekliai turi nemažai įtakos aprūpinant Europos energetinį saugumą.

Azerbaidžano prezidentas taip pat neatmetė galimybės, kad TANAP gali būti baigtas anksčiau nei 2018-aisiais.

„Tai bendras Turkijos ir Azerbaidžano projektas. Mes pradėjome jį realizuoti kartu. Esu tikras, jis bus realizuotas laiku – 2018 metais, o gal ir anksčiau. Taip Azerbaidžanas galės gamtines dujas eksportuoti į Turkiją, o vėliau ir į Europą dar didesniais kiekiais“, – nurodo prezidentas.

Jis pridūrė, kad jau patvirtintos dujų atsargos Azerbaidžane siekia 2,6 trln. kub. metrų.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Tema: Rusijos ir Turkijos konfliktas

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...