captcha

Jūsų klausimas priimtas

Tyrimas: trečdalis darbdavių kandidatus tikrina socialiniuose tinkluose

38 proc. darbdavių, peržiūrėję kandidatų CV, potencialius darbuotojus papildomai tikrina socialiniuose tinkluose „Facebook“ ar „LinkedIn“, rodo Švietimo mainų paramos fondo (ŠMPF) užsakymu atliktas tyrimas. Daugiau nei pusė apklaustų darbdavių (52 proc.) tikino socialiniuose tinkluose kandidatų į skelbiamas darbo vietas netikrinantys, o 11 proc. negalėjo tiksliai pasakyti.
T. Urbelionio (BFL) nuotr.
T. Urbelionio (BFL) nuotr.

Tyrimo duomenimis, per socialinius tinklus darbuotojų ieškoma rečiausiai. Šią priemonę tinkamiems specialistams surasti pasitelkia 17 proc. personalo atrankas vykdančių specialistų. Per savo internetinį tinklalapį ir per personalo atrankos agentūras darbuotojų ieško kiek daugiau nei ketvirtadalis darbdavių (28 proc.). Likusi dalis apklausos dalyvių negalėjo įvardinti pagrindinės priemonės darbuotojų atrankai vykdyti.

Anot ŠMPF projektų koordinatorės Sigitos Remeikienės, gyvenimo aprašymas išlieka pagrindine personalo atrankos specialistų priemone kandidatams į darbo vietas įvertinti pirminiuose atrankos etapuose.

„Specializuoti socialiniai tinklai internete – tokie kaip „LinkedIn“ – kol kas yra tik papildoma priemonė potencialių darbuotojų kompetencijoms ir gebėjimams nustatyti“, – sakė S. Remeikienė.

Vertindami gautus kandidatų gyvenimo aprašymus, darbdaviai didžiausią dėmesį kreipia į asmens darbinę patirtį. Net 45 proc. darbdavių atstovų šią CV dalį įvardijo kaip svarbiausią. Taip pat svarbios kandidato gebėjimų ir išsilavinimo dalys, į kurias didelį dėmesį kreipia atitinkamai 26 proc. ir 23 proc. personalo atrankas vykdančių specialistų.

Atlikus tyrimą išaiškėjo ir pagrindinės problemos, su kuriomis dažniausiai susiduria atrankų specialistai. Viena didžiausių – CV gausa, skirtinga informacijos pateikimo ir išdėstymo struktūra. Taip pat gaunama nemažai darbdaviams neaktualių CV, kurie atsiunčiami neįsigilinus į darbo skelbime nurodytus reikalavimus. Sulaukiama ir nepakankamai informatyvių ar su pertekline informacija pateikiamų CV.

Anot S. Remeikienės, šias problemas padėtų spręsti platesnis standartizuotų CV formų, tokių kaip visoje Europoje pripažįstamo „Europass“, naudojimas.

Tik 15 proc. apklausos dalyvių nurodė daugiau nei pusę visų gyvenimo aprašymų gauną būtent „Europass“ forma, kas esą labai paspartina darbą.

Didžioji dalis (88 proc.) darbdavių nurodė, kad optimaliausia CV apimtis yra 1–2 lapai. Beveik pusė darbdavių (46 proc.) kartu su CV tikisi ir motyvacinio laiško. Maždaug penktadalis darbdavių mano, kad jokių papildomų dokumentų prie gyvenimo aprašymo prisegti nereikia, tiek pat mano esant tikslinga prie CV pridėti kompetencijas liudijančius sertifikatus ir pažymėjimus.

ŠMPF užsakymu tyrimą atliko bendrovė „Smart Continent LT“. Tyrimo metu apklausti įvairaus dydžio ir skirtinguose sektoriuose veikiančių įmonių atstovai, dalyvaujantys personalo atrankos procesuose. Vienas pagrindinių atlikto tyrimo tikslų – išsiaiškinti darbdavių ir darbuotojų atrankos įmonių poreikius, susijusius su darbuotojų atrankos procesu.

Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close