captcha

Jūsų klausimas priimtas

Rusijos ir Baltarusijos atominės be Kruonio – nė iš vietos?

Lietuvos pašonėje statoma Astrovo atominė elektrinė ir Kaliningrade planuojama atominė be Lietuvoje esančios Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės (HAE) yra neįmanomos arba labai sunkiai įsivaizduojamos.
K. Vanago (BFL) nuotr.
K. Vanago (BFL) nuotr.

Tai įrodo ir Baltarusijos pateiktas prašymas naudotis Kruonio HAE kaip energijos pajėgumų rezervu.

Tačiau atsakymų iš baltarusių dėl būsimos atominės saugumo nesulaukianti Lietuva prieš daugiau nei savaitę atsakė, kad tokios galimybės nėra. Baltarusija pati neturi analogiškos Kruoniui jėgainės, todėl tokios paslaugos ji turėtų prašyti kaimyninių šalių, pavyzdžiui, Lietuvos ar Rusijos.

Kruonio HAE yra ypatinga tuo, kad gali panaudoti elektros energiją, kai jos paklausa labai sumažėja: galingais siurbliais į viršutinį elektrinės baseiną užkeliamas vanduo, kuris per elektros vartojimo piką yra leidžiamas žemyn ir suka elektros generatorius.

Kitaip tariant, pigia elektra yra naudojama vandeniui pakelti, o kai jis nuleidžiamas, pagaminama tuo metu dėl elektros vartojimo piko pabrangusi elektra.

DELFI primena, kad Lietuva nėra pritarusi Astravo AE statyboms vos 50 km nuo Vilniaus ir ne sykį išsakė nerimą dėl šio statinio saugumo.

Susirūpinusi dėl Baltarusijos veiksmų ir negaudama pakankamai informacijos apie AE projektą, Lietuva šių metų kovą kreipėsi į Orhuso konvencijos Atitikties komitetą, kuris birželį pateikė išvadas, jog Baltarusija pažeidė ESPO konvencijos nuostatas – poveikio aplinkai vertinimo procesas turi būti tęsiamas, o į Lietuvos klausimus turi būti atsakyta.

Kruonio HAE – labai reikalinga

Lietuvos energetikos instituto Branduolinių įrenginių saugos laboratorijos vadovas Eugenijus Ušpuras įsitikinęs, kad Baltarusijai susitarti dėl Kruonio HAE naudojimo būtų itin naudinga.

 „Baltarusijai Kruonio HAE turėti kaip partnerį yra patogu: naktį, kai bus mažesnis elektros poreikis būtų galima užkrauti Kruonį, o paskui, sudarius verslo planą, elektrą pardavinėti brangiau, kai jau bus poreikis, nes atominės elektrinės dirba pastoviu apkrovimu, – kalbėjo pašnekovas. – Tokių įrenginių kaip Kruonis nėra labai daug, tad ir Rusijoje, abejoju, ar atsirastų laisvų. O statyti patiems – nepigu.“

Jis skaičiuoja, kad jei vanduo tokiu įrenginiu kaip Kruonio HAE yra keliamas naktį, kai elektra pigi, o ji gaminama dieną ar vakare, kai elektra pabrangsta, iš elektros kainų skirtumo galima uždirbti kelis kartus.

Energetikas vardijo, kad Baltarusijoje pirminį rezervą naujai planuojamai atominei elektrinei galėtų užtikrinti šiluminės ar hidroelektrinės, tik bėda ta, kad pirmosios – senos, o antrosios – nedidelio galingumo.

Kauno technologijos universiteto Šilumos ir atomo energetikos katedros docentas ir Lietuvos energetikos konsultantų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius atkreipia dėmesį į jungčių svarbą, o Baltarusija su Lietuva reikiamas jungtis turi.

 „Mūsų jungtys su Baltarusija yra gana didelio pralaidumo, tad tuo galima būtų pasinaudoti, tad jų noras įsigyti rezervų – suprantamas“, – mano V. Lukoševičius.

Tačiau jis primena, kad Lietuvos energetikos sistemai Kruonio HAE yra labai naudingas ir nedirbant Ignalinos atominei elektrinei, o jo galingumai laikui bėgant bus padidinti.

„Jau dabar žinome, kaip svyruoja elektros vartojimas, atsiranda daug nestabilių atsinaujinančių išteklių galingumų, o kai atsiras atominės elektrinės bazinių pajėgumų, kuriuos reiks kažkur padėti, ar nebus taip, kad baltarusiai mums pardavinės elektrą po 2 centus, kaip mes kažkada baltarusiams pardavinėjome po 2 centus?“, – klausė V. Lukoševičius.

Pašnekovas mano, kad Baltarusijai pasistatyti savo Kruonio HAE analogą reikštų didžiules investicijas, o šalies ekonominė situacija tam nelabai tinkama.

„Vargu, ar jie tai sau galėtų leisti. Jeigu nepakaks esamos infrastruktūros ir su Lietuva susitarti nepavys, manau, jie sieks savo pajėgumus balansuoti ir rezervuoti Rusijos sistemoje. Tik klausimas, kur patogiau ir ekonomiškiau, bet, veikiausiai, jie statydami tokį objektą numatė įvairius scenarijus“, – svarstė V. Lukoševičius.

Atominė Kaliningrade – misija neįmanoma

Planais statyti atominę elektrinę Kaliningrade energetikai netiki apskritai. Pasak E. Ušpuro, tokiam statiniui kaip atominė Kaliningrade nėra pinigų, be to, ten ir taip susidaro elektros energijos perteklius, vertinant šiluminių jėgainių pajėgumus.

„Kai susitinki su rusų energetikos konferencijoje, jie iš planų Kaliningrade statyti atominę elektrinę juokiasi, nes nėra pinigų nei naujai atominei, nei jungtims, kurioms reikia beveik tiek pat, kiek naujam blokui. Rusams yra geriau naudotis pajėgumais Baltarusijoje, kur planuojami du blokai, nes jau yra infrastruktūra ir tinklai“, – mano pašnekovas.

V. Lukoševičius teigia, kad Kaliningradui, taip pat planuojančiam savo elektrinę, Kruonio HAE yra vienintelė viltis, nes regionas su Lietuva turi elektros jungčių.

„Manau, dėl to Kaliningrado atominės elektrinės klausimas ir yra pristabdytas, prisiminkime dar sinchronizacijos projektą, tad regione gali susidaryti kritinė padėtis. Be to, Kaliningradas jau dabar turi elektros perteklių ir mes ją perkame iš jų“, – priminė V. Lukoševičius.

Atominei būtini rezervai

Anksčiau elektros sistemos perdavimo operatorius „Litgrid“ yra skelbęs, kad kiekvienam toje pat sinchroninėje zonoje dirbančiam operatoriui galima ir būtina turėti rezervų avariniu atveju.

Baltarusija, kaip ir Lietuva, yra BRELL elektros energetikos žiedo dalis, todėl yra pasirašiusi tarpsisteminius susitarimus su kaimyninių šalių perdavimo operatoriais, įskaitant ir „Ligrid“, pagal kuriuos ji gali prekiauti ir taip netiesiogiai Kruonio elektrinėje rezervuoti elektrą.

„Tokio dalyko, kaip tiesioginis susitarimas tarp vieno ar kito įrenginio savininko ir potencialaus jo kliento, nėra“, – komentavo Lietuvos atsakymą Baltarusijai Kruonio HAE savininkės „Lietuvos energijos“ vadovas Dalius Misiūnas.

Pasak jo, Kruonio HAE buvo statyta Ignalinos atominei elektrinei, jos pirminis tikslas buvo vadinamasis antrinis rezervas atominiams reaktoriams.

„Hidroakumuliacinės elektrinės funkcija yra keisti naktinę arba pigesnę elektrą brangesne. Antra funkcija yra rezervas, kurį elektrinė teikia sistemos operatorei „Litgrid“. Jei kalbėti apie pirmą funkciją, tai grynai prekybinis veiksmas – vienu metu elektrą nuperki, kitu parduoti, – yra sakęs jis. – Jei kalbėti apie sistemines paslaugas, šiandien visą balansavimą ir rezervavimą užtikrina „Litgrid“. Bendrovė taip daro ne tik Lietuvoje, bet ir su kitomis šalimis, bendradarbiaudama su jų sistemos operatoriais.“

2013 metais Rusijos koncernas „Rosatom“ buvo pareiškęs, esą Kruonio HAE, jei veiktų kartu su Rusijos Karaliaučiaus srityje statyta Baltijos atomine elektrine, galėtų uždirbti didelį pelną.

2010 metais susidomėjimą nuomotis Kruonio HAE buvo išreiškę ir estai, dar anksčiau – Rusijos „Inter RAO“.

Kruonio HAE reikalinga ne tik šalies elektros poreikiams patenkinti, saugumui užtikrinti, bet ir leidžia palaikyti mažesnes elektros kainas.

Jei nebūtų Kruonio, elektros kaina smarkiai išaugtų. Paprastai naktimis nuo dviejų iki keturių Kruonio HAE blokų įkraunami pigesne naktine importuojama elektra. Dieną, kaip rezervas nenumatytiems atvejams, lieka įkrauti du blokai. Likusi elektra parduodama rinkai.

DELFI primena, kad šių metų pabaigoje Lietuvoje pradės veikti jungtys su Švedija ir Lenkija, tuomet Lietuva turės galimybę tapti nebe BRELL (Rusijos, Baltarusijos, Latvijos, Estijos ir Lietuvos), bet europinio tinklo dalimi.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...