captcha

Jūsų klausimas priimtas

Trečdaliui lietuvių šešėlis – nieko tokio

Beveik trečdalis lietuvių turi draugų ar artimųjų, kurie dirba šešėlyje, dalį ar visas pajamas gauna vokelyje, rodo Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) kartu su partneriais atliktas įsitraukimo ir požiūrio į šešėlį tyrimas.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Jis atliktas Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Švedijoje ir Baltarusijoje. Tyrimas plačiau bus pristatytas konferencijoje „Šešėlis ekonomikoje: nuo priežasčių iki politikos strategijų“.

LLRI kartu su partneriais įsitraukimo ir požiūrio į šešėlį tyrimą atliko 6 šalyse: Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje, Švedijoje ir Baltarusijoje. Anot LLRI viceprezidento Vytauto Žukausko, iš visų tirtų šalių lietuviai dažniausiai nurodė, kad šešėlio priežastis yra per didelis apmokestinimas.

„Tuo įsitikinę net 67 proc. gyventojų. Tai nestebina, nes mokesčių našta vien darbo santykiams mūsų šalyje yra 39 proc.“ – sakė V. Žukauskas.

Tyrimo rezultatai rodo, kad 29 proc. lietuvių turi draugų ar artimųjų, kurie pastaraisiais metais dirbo šešėlyje. Dažniausiai tai darbo sutartis turintys žmonės, „vokelyje“ gaunantys dalį atlyginimo. Latvijoje ir Lenkijoje artimųjų, dirbančių nelegaliai, turi dar daugiau žmonių – atitinkamai 36 ir 33 proc., Estijoje – 26 proc., Švedijoje – vos 8 proc. Labiausiai nelegali veikla paplitusi statybų sektoriuje.

„Net 70 proc. įsitraukusių į šešėlį tautiečių nurodė esantys įsitikinę, kad niekas jų nepagaus. Švedijoje, kur šešėlio dalis gerokai mažesnė, atvirkščiai, net 60 proc. nelegaliai dirbančiųjų mano, kad yra didelė tikimybė būti pagautiems. Tai įrodo, kad svarbiau ne griežtinti atsakomybę, o jos neišvengiamumą“, – teigė LLRI viceprezidentas.

Lietuva ir Latvija regione pirmauja pagal neapskaitytų prekių paplitimą. Per pastaruosius metus du trečdaliai (63 proc.) lietuvių atskleidė bent kartą pirkę prekes ar paslaugas, nors turėjo įtarimų ar žinojo, kad pajamos už jas neapskaitomos. Beveik pusė (42 proc.) gyventojų įsigijo prekių žinodami arba įtardami, kad pardavėjas neturi teisės nieko pardavinėti, nėra įregistravęs veiklos ir nemoka mokesčių.

Dažniausiai Lietuvos gyventojai įsigyja neapskaitytus maisto produktus, drabužius, cigaretes, kurą, remontuoja automobilius ir perka grožio paslaugas. Skirtingai nei kitose šalyse, tarp populiarių nelegalių prekių Lietuvoje yra vaistai ir maisto papildai.

„Kitų šalių patirtis rodo, kad svarbiausias valdžios prioritetas turėtų būti nukreiptas ne tik į tai, kaip sugauti ir nubausti, bet ir į priežasčių mažinimą. Šešėlyje perkama, nes pirkti legaliai yra per brangu, mokesčiai prekes pabrangina per daug, lyginant su pajamomis. Tas pats pasakytina ir apie darbo rinkos šešėlį. Kai toks pats mokestis taikomas mažesnėms pajamoms, sukuriama didesnė paskata šešėliui. Mažai uždirbantys žmonės vis tiek turi patenkinti savo poreikius, todėl ieško išeičių. Ši taisyklė galioja ir perkant – jei apmokestinimas prekę padaro neįkandamą, gyventojai pradeda ieškoti būdų tai apeiti ir vis labiau pateisina tokią nelegalią veiklą“, – sakė V. Žukauskas.

Tarptautinių ekspertų vertinimas taip pat nėra palankus Lietuvai. Austrų ekspertas Friedrichas Schneideris, kurio skaičiavimais remiasi Europos Komisija ir Pasaulio bankas, yra paskaičiavęs, kad šešėlinė ekonomika Lietuvoje yra 25,8 proc. bendrojo vidaus produkto. Lietuvą pagal šį rodiklį Europos Sąjungoje lenkia tik 4 šalys: Bulgarija, Rumunija, Kroatija ir Estija.

„Per pastarąjį dešimtmetį Lietuva padarė didelę pažangą mažinant šešėlinės ekonomikos mastą“, – sako Austrijoje esančio Linco Johanneso Keplerio universiteto profesorius F. Schneideris. Vis dėlto, mokslininko skaičiavimais, šešėlis Lietuvoje yra vienas didžiausių tarp Europos Sąjungos šalių.

„Ilguoju laikotarpiu, 2003–2015 metais, jums pavyko reikšmingai sumažinti šešėlinės ekonomikos mastą nuo 32 proc. bendrojo vidaus produkto 2003 metais iki 2015 metais prognozuojamo 25,8 proc. bendrojo vidaus produkto. (...) Tai yra maksimalus rodiklis, kuris gali būti siejamas su šešėlinės ekonomikos veikla“, – antradienį spaudos konferencijoje teigė F. Schneideris.

Pasak jo, pagrindiniai šešėlinę ekonomiką skatinantys veiksniai Lietuvoje ir kitose Vidurio ir Rytų Europos valstybėse yra netiesioginiai mokesčiai, nedarbas ir samdomas darbas.

Mokslininko skaičiavimais, prognozuojamas Lietuvos šių metų šešėlinės ekonomikos mastas bus vienas didžiausių ES. Didesnis šešėlis šiemet prognozuojamas tik Bulgarijoje, Rumunijoje, Kroatijoje ir Estijoje.

F. Schneiderio skaičiavimais, 2014 metais Lietuvos šešėlinė ekonomika sudarė 27,1 proc. BVP.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...