captcha

Jūsų klausimas priimtas

Apklausa: Lietuvos darbdaviai atsargiai vertina karo pabėgėlių galimybes įsidarbinti

Lietuvos darbdaviai atsargiai vertina Europą užplūdusius karo pabėgėlių galimybes įsilieti į šalies darbo rinką, o viena pagrindinių problemų įvardija kalbos barjerą, rodo rinkos tyrimų bendrovės „Berent Research Baltic“ apklausa.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Beveik 40 proc. apklaustųjų teigė manantys, kad karo pabėgėliai iš Sirijos, Irako, Afganistano, Eritrėjos ir kitų šalių turės neigiamos įtakos Lietuvos darbo rinkai, didžioji dalis darbdavių nesutiktų padengti ir įdarbinto pabėgėlio mokymo išlaidų.

34 proc. apklausos dalyvių teigė nematantys jokių ar beveik jokių galimybių pabėgėliams įsilieti į Lietuvos darbo rinką. Geras ir vidutines galimybes nurodė matantys 33 proc. darbdavių, o 30 proc. – nei gerų, nei blogų galimybių.

30 proc. apklaustųjų nematytų jokios pabėgėlių įtakos šalies darbo rinkai, 38 proc. – kad įtaka būtų neigiama, o 27 proc. – teigiama.

Dažniausiai teigiamą įtaką įžvelgia pramonės, gamybos, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų įmonės bei profesinių, techninių ir administracinių paslaugų įmonių atstovai.

57 proc. apklaustų darbdavių teigė nematantys jokių ar beveik jokių galimybių įdarbinti karo pabėgėlius, 13 proc. – kad jų galimybės yra nei geros, nei blogos, 18 proc. – vidutinės, 10 proc. – geros. Galimybių įdarbinti nemato daugiausia profesinių, techninių ir administracinių paslaugų bendrovės, finansų bei prekybos įmonės, o galimybių įdarbinti mato gamybos, apgyvendinimo ir maitinimo įmonės.

Galinčios iš karto pasiūlyti darbą įmonės teigė, kad joms trūksta darbuotojų, tad jos yra pasiryžę priimti norinčius dirbti pabėgėlius.

33 proc. apklaustųjų pagrindine problema įdarbinti pabėgėlį nurodė kalbos barjerą, 21 proc. – tinkamą kvalifikaciją ir kompetenciją. Dar 21 proc. teigė nusistatymo pabėgėliams nejaučiantys, tačiau jų galimybes lems kvalifikacija bei noras tobulėti. Dalis apklaustųjų nuogąstavo, kad kvalifikuoti karo pabėgėliai liks Vakarų Europos šalyse, kur jie turi geresnes integracijos galimybes, o į Lietuvą atvyks tik nekvalifikuoti.

60 proc. apklaustųjų teigė, kad įdarbinę pabėgėlį nesutiktų leisti pinigų jų mokymui, o teigiamai į šį klausimą atsakė tik 10 proc. darbdavių.

Tyrimo rezultatai rodo, kad įmonių apsisprendimui įdarbinti karo pabėgėlius teigiamos įtakos turėtų finansinis skatinimas. Visi 4 tyrimo metu parodyti finansinės paramos modeliai, daugiausiai susiję su darbdavių socialinių mokesčių kompensavimu, pasirodė patrauklūs 44–54 proc. apklaustųjų.

Tuo metu net 56 proc. teigė, kad įvairios socialinės akcijos bei su jomis susiję apdovanojimai įdarbinti pabėgėlių neskatintų.

„Berent Research Baltic“ spalio pabaigoje–lapkričio pradžioje apklausė 455 Lietuvos įmones, įstaigas ir organizacijas.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Tema: Pabėgėlių krizė Europoje

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...