captcha

Jūsų klausimas priimtas

Aptirpusios emigrantų perlaidos signalizuoja apie neigiamas pasekmes

Per pirmąjį šių metų pusmetį užsienyje dirbantys lietuviai į gimtinę persiuntė 182,63 mln. eurų mažiau nei per tą patį laikotarpį pernai. Ekonomistai sutaria, kad jei ši tendencija užsitęs, Lietuvai turės bent dvi neigiamas pasekmes.
T. Urbelionio (BFL) nuotr.
T. Urbelionio (BFL) nuotr.

Kaip DELFI paaiškino Lietuvos banko (LB) Komunikacijos departamento Viešųjų ryšių skyriaus vyriausiasis specialistas Rimantas Pilibaitis, Lietuvą pasiekiančios emigrantų perlaidos susideda iš dviejų dalių: darbo pajamų ir asmeninių pervedimų.

Į pirmąją dalį įeina pajamos, kurias gauna ir persiunčia (arba parsiveža) darbininkai, dirbantys sezoninius darbus kitose šalyse, arba dirbantys kitose šalyse ne ilgiau kaip vienus metus. Į šį straipsnį taip pat įskaitomos pajamos, kurias gauna Lietuvoje reziduojančių ambasadų, konsulatų samdomi Lietuvos piliečiai.

Į antrąją – įtraukiamos perlaidos emigrantų, kurie užsienio šalyse dirba ilgiau kaip vienus metus.

LB duomenimis, 2014 metų pirmąjį pusmetį šių dalių suma sudarė 789,04 mln. eurų, o 2015 metais per pirmus du ketvirčius siekė 606,41 mln. eurų.

Jei mažėjančių pervedimų tendencija užsitęstų, tai reikštų ne tik silpnesnį jų poveikį vartojimui, bet ir silpstantį emigrantų ryšį su gimtine.

Investavo į NT

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis pažymėjo, kad perlaidų sumažėjimas tikrai reikšmingas. Pernai atsiųsta suma sudarė 4,5 proc. bendrojo vidaus produkto, o šiemet – maždaug 3 proc.

Pirmoji jo įvardinta sumažėjimo priežastis – euro įvedimas.

„Praėjusių metų lygis galėjo būti dirbtinai iškeltas, nes buvo įvedamas euras ir emigrantai galėjo investuoti į Lietuvos nekilnojamąjį turtą. Pernai matėme tą tendencija. Dalis emigrantų, kurie ateityje dar planuoja grįžti į Lietuvą, investavo. Dėl to buvo daugiau pervesta lėšų. Šiemet tas susidomėjimas yra mažesnis“, – dėstė jis.

Antroji priežastis – kalbos apie tai, kad gaunantiems giminaičių paramą gali būti mažinama valstybės parama.

„Šiemet buvo prasidėjusios kalbos apie tai, kad mokant socialines pašalpas ar suteikiant kompensacijas (už karštą vandenį ar centralizuotai tiekiamą šilumą), būtų atsižvelgiama į turimas gyventojų santaupas“, – pastebėjo ekonomistas.

N. Mačiulis paaiškino, kad jeigu būtų atsižvelgiama į tai, kiek emigrantai perveda lėšų į vietinio pensininko arba socialiai remtino giminaičio sąskaitą, tada jis galėtų prarasti iš valstybės gaunamą pagalbą. Todėl tokios perlaidos galėjo pasislėpti arba kuriam laikui buvo atidėtos.

Pašnekovas pažymėjo, jog tokia emigrantų reakcija į kalbas rodo, kad gyventojų kišenių tikrinti nereikėtų, nes galima sulaukti netikėtų bei neigiamų šalutinių efektų.

„Suprantu, kad iniciatyvos logika paremta tuo, kad norisi valstybės lėšas naudoti suteikiant socialinę pašalpą tik tiems asmenims, kuriems jos labiausiai reikia. Tačiau šioje vietoje negalima sakyti, jog žmogus būdamas emigracijoje ir paremdamas Lietuvoje likusius artimuosius, panaikina valstybės įsipareigojimo remti asmenis, kurie šiuo metu neturi galimybės įsidarbinti ar gauti pajamas“, – sakė jis.

Nuvertėjo krona

Banko „Nordea“ ekonomistas Žygimantas Mauricas svarstė, kad emigrantų perlaidos galėjo sumažėti ir dėl nuvertėjusios Norvegijos kronos, o būtent iš šios šalies Lietuvą pasiekia didelė dalis pervedimų.

Dar viena jo įvardinta priežastis – dėl atsigavusios Lietuvos ekonomikos sumažėjęs žmonių, kuriems reikia giminaičių pagalbos, skaičius.

„Aišku, galbūt tiesiogiai to nereiktų sieti, be to, emigrantai pinigus dažniausiai siunčia arba savo Lietuvoje likusiems vaikams, arba tėvams, o pensijos pastaruoju metu nelabai augo“, – pridūrė jis.

Trūkstantis ryšys

N. Mačiulis sakė, kad emigrantų perlaidos Lietuvai vertingos ne tik trumpuoju laikotarpiu, nes skatina vidaus paklausą, bet ir ilguoju, nes rodo išlikusį ryšį su Lietuvoje esančiais gyventojais.

„Tai rodo, kad jie gali ateityje potencialiai grįžti į Lietuvą. Aišku, kad perlaidų sumažėjimas yra neigiamas reiškinys, nes rodo sumažėjusį emigrantų ryšį su Lietuva. Jeigu tai tęstųsi ir ateityje, tada tikėtis tolimesnės gyventojų reemigracijos, jų sugrįžimo būtų sudėtinga“, – svarstė jis.

Ekonomistas taip pat pastebėjo, jog perlaidų ateityje prognozavimas yra labai sudėtingas ir niekas negali pasakyti, ar pastarasis sumažėjimas yra laikinas svyravimas, ar nauja tendencija.

Ž. Mauricas tikėjosi, kad perlaidos nemažės tol, kol Lietuva turės didelę diasporą. „Linkėčiau, kad jos toliau liktų panašaus lygio. Galiausiai, nemažai emigrantų atostogas leidžia Lietuvoje ir jų metu išleidžia pakankamai daug pinigų“, – kalbėjo jis.

Pašnekovas sakė, kad šiemet užfiksuotas sumažėjimas šalies ekonomikos nesupurtė vien dėl to, kad pavyko jį kompensuoti

„Išgelbėjo augęs vartojimas bei turizmo paslaugos. Šiemet Lietuvai labai geri metai šiuo atžvilgiu, nes tiek turistų srautai augo, tiek mažmeninė prekyba augo sparčiausiai Baltijos šalyse“, – pastebėjo jis.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...