captcha

Jūsų klausimas priimtas

Lietuvos laivai galės grįžti į Mauritanijos vandenis

Šią savaitę pasirašytas naujasis ketverių metų trukmės Europos Sąjungos (ES) ir Mauritanijos Islamo Respublikos žvejybos protokolas yra ypač aktualus Lietuvos žvejams. Mauritanijos išskirtinė ekonominė zona yra vienas svarbiausių Lietuvos tolimojo plaukiojimo laivų žvejybos rajonų.
Asociatyvi Reuters/Scanpix nuotr.
Asociatyvi Reuters/Scanpix nuotr.

ES laivų žvejyba Mauritanijos vandenyse nevyko nuo praėjusių metų gruodžio, kai baigėsi iki tol galiojęs dvejų metų trukmės protokolas tarp ES ir Mauritanijos. Nesugebant susitarti, derybos dėl kito protokolo sustabdytos, tačiau Europos Komisijai pavyko jas atnaujinti ir pasiekti abiem pusėms priimtinus sprendimus.

Naujasis protokolas suteikia galimybę ES žvejybos laivams jau nuo 2016 m. pradžios atnaujinti žvejybą Mauritanijos vandenyse. Protokole nurodoma, kad ES kasmet mokės 59 mln. eurų finansinį įnašą, taip pat 4,1 mln. eurų tiesiogiai parems Mauritanijos žvejybos sektorių, už tai mainais gaudama žvejybos galimybių pagal 7 kategorijas.

Pasak žemės ūkio viceministrės Linos Kujalytės, Lietuvai aktualiausia pelaginių tralerių-šaldiklių žvejybos kategorija, pagal kurią ES kasmet gaus 247 500 tonų pelaginių žuvų kvotą.

„Pagal Tarybos reglamente numatytą žvejybos galimybių paskirstymą tarp šalių narių, Lietuvai teks apie 58 tūkst. tonų žvejybos kvota“, – informuoja L. Kujalytė.

Kiekvienais naujojo protokolo galiojimo metais Lietuvai galėtų būti išduotos 22 žvejybos licencijos.

Mauritanijos išskirtinės ekonominės zonos vandenyse Lietuvos laivai žvejoja daugiau kaip 40 metų. Pasak viceministrės L. Kujalytės, mūsų šalis labai suinteresuota žvejybos tęstinumu, nes ši zona yra vienas svarbiausių mūsų šalies tolimojo plaukiojimo laivų žvejybos rajonų – joje sugaunama daugiau kaip pusė visų Lietuvos laivais tolimuosiuose žvejybos rajonuose sužvejojamų žuvų.

Žemės ūkis Mauritanijoje plėtojamas labai vangiai – net 70 proc. šalies teritorijos užima dykuma, kuri dėl nuolatinių sausrų vis plečiasi. Svarbiausios žemės ūkio šakos – gyvulininkystė ir žvejyba. Mauritanijos žuvų ištekliai yra vieni didžiausių pasaulyje, o pajamos iš žuvų eksporto sudaro apie 50 proc. visų šios šalies eksporto pajamų. Nors Mauritanija turi senas žvejybos, ypač pelaginių žuvų, tradicijas, tačiau išvystyta žuvų perdirbimo pramone pasigirti negali.

Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...