captcha

Jūsų klausimas priimtas

Oro transportas Lietuvoje – prasčiausias iš Baltijos šalių

Specialistų teigimu, kalbant apie susisiekimą oro transportu, Lietuva atrodo prasčiausiai iš Baltijos šalių. Bet, esą priimant tinkamus sprendimus, ilgainiui konkurenciją būtų galima sudaryti ir Rygos oro uostui, kuris dabar – Baltijos šalių lyderis.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.

Pajamos auga, keleivių aptarnaujama daugiau, tačiau konkurencinę kovą latviams ir estams pralaimi – taip ekspertai apibendrina Lietuvos oro uostų veiklą. Visgi pasiduoti nesiūloma. Anot ekspertų, šalies oro uostai potencialo turi, o rezultatai gali būti pagerinti beveik dvigubai.

„Procento ekonominis efektas, kuris yra šiandien, lyginant kaimyninių šalių mastu ir Europos mastu, yra per žemas. Mums tikrai yra kur tobulėti, ir mes galėtume padaryt daugiau“, – tvirtina Lietuvos oro uostų generalinis direktorius Gediminas Almantas.

„Lietuva turi, manyčiau, daugiausiai neišnaudoto potencialo, nes Estija taip pat neblizga, tačiau šalia jie turi Helsinkio oro uostą, su kuriuo yra labai sunku konkuruoti. Latvija yra padariusi tikrai labai gerą darbą, šiek tiek dabar susiduria su sunkumais, tačiau jie vis ieško naujų būdų, kaip išlaikyti tą esamą lygį. Lietuva neišnaudoja to potencialo“, –  teigia „Nordea Bank Lietuva“ ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Ekonomistas pastebi, kad į Rygos oro uostą beveik trečdalis keleivių atvyksta ne kaip į galutinę, tačiau į tarpinę stotelę. Toks modelis esą galėtų būti pritaikytas ir Lietuvoje. Anot ekspertų, Europoje pastebima ir oro uostų verslo modelio kaita – vis dažniau iš infrastruktūros valdytojų jie virsta paslaugų įmonėmis, kurios veikia panašiai kaip prekybos centrai.

„Virsmas, kuris Lietuvoje vyksta po truputį, pasauliniu mastu, ypatingai Europos regione, yra smarkiai įsibėgėjęs procesas, kuomet oro uostai save identifikuoja ir veikia ne kaip infrastruktūros valdytojai, kurie, iš principo, tiktai prižiūri infrastruktūrą, investuoja ir žiūri, kad ji būtų saugi ir tinkama, bet kaip paslaugų įmonė“, – sako Lietuvos oro uostų generalinis direktorius Gediminas Almantas.

Ekspertai pabrėžia, kad, norint permainų ir konkurencijos su kitomis šalimis, svarbu parengti tinkamą strategiją. Sprendimo būdų esą yra ne vienas, tačiau greičiausias – koncesija. Jai priimti pirmas žingsnis žengtas prieš kelerius metus, kuomet buvo sujunti trys šalies oro uostai.

Anot jų valdytojo, koncesija galima tik esant tam tikram teisės aktų paketui, tačiau pastarąjį mėnesio pradžioje vyriausybė sugrąžino į Susisiekimo ministeriją tobulinti. Jei šis pereitų vyriausybės barjerą ir Seime būtų svarstomas dar šią sesiją, naujo valdytojo būtų galima tikėtis apie 2017 m. vidurį.

 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...