captcha

Jūsų klausimas priimtas

Pasikeitusi Kinijos gimstamumo politika – gera naujiena Lietuvos pieno sektoriui

Kinijai atsisakius gimstamumą ribojančios vieno vaiko politikos, visame pasaulyje turėtų augti pieno produktų paklausa, o tai gera žinia ir Lietuvos pienininkams, teigia DNB vyriausioji ekonomistė Baltijos šalims Jekaterina Rojaka. Pasak jos, pieno sektoriaus įmonių finansai ims gerėti, o jų lūkesčiai – atsities.
Xinhua/Sipa USA/Scanpix nuotr.
Xinhua/Sipa USA/Scanpix nuotr.

Anot ekonomistės, prastesnius Lietuvos pienininkų rezultatus šiemet lėmė trys veiksniai.

„Pirmasis – rinkos praradimas, nes į Rusiją anksčiau tiekta didžiausia pieno produktų dalis, taip pat – perkamosios galios sumažėjimas nuvertėjus valiutoms aplinkinėse šalyse, pavyzdžiui, Kazachstane ir Baltarusijoje. Galiausiai – didesnė konkurencija su kitomis šalimis, ypač Lenkija, nes Rusijos embargas paveikė ne tik Lietuvos ekonomiką“, – prieš DNB grupės ekonomistų pristatymą apie pasaulio ekonomikos augimą žurnalistams sakė J. Rojaka.

DNB banko analitikai prognozuoja, kad šiemet Lietuvos ekonomika tik atsigauna nuo patirtų sukrėtimų, tačiau jau 2016-aisiais bus daugiau gerų žinių. Sparčiau kils darbo užmokestis, toliau augs vidaus vartojimas, geriau seksis eksportuotojams.

„Gerus rezultatus ir 5–7 proc. augimą rodo visos pagrindinės Lietuvos ūkio veiklos, ir pagrindiniai sektoriai, galbūt išskyrus statybą, kuri po truputį pradeda išsikvėpti dėl padidėjusio paklausos ir pasiūlos disbalanso“, – sakė J. Rojaka.

Šiemet sparčiausiai turėtų augti Latvijos realusis bendrasis vidaus produktas (BVP) – 2,5 proc. , Lietuvos BVP augimas sieks 1,7 proc., o Estijos – 1,5 proc. Anksčiau Lietuvai prognozuotas 2,5 proc. augimas, tačiau 0,7 proc. punkto skirtumas, pasak J. Rojakos, atsirado dėl sulėtėjusio statybų sektoriaus augimo.

„Inžinerinė statyba, didžiausia visų statybų kategorija, mažėjo, nors gyvenamųjų namų statyba ir augo. Taip pat reikšmingas buvo ir menkesnis nei planuota Europos Sąjungos paramos įsisavinimas. Finansų ministerijos duomenimis, šių metų antrąjį pusmetį turėjome įsisavinti tris kartus daugiau ES paramos, negu pirmąjį, tačiau rezultatų nematome“, – sakė J. Rojaka.

Kitiems metams ūkio prognozės optimistiškesnės – Lietuvos BVP ūgtels 2,8 proc., o Latvijai ir Estijai prognozuojamas atitinkamai 3 proc. ir 2,5 proc. augimas.

Pasak J. Rojakos, pagrindinė pasaulio ekonomikos augimo sulėtėjimo šiemet ir kitąmet priežastis yra tai, kad šalys nesugeba valdyti savo skolų. Vadinasi, gali mažėti tiek paklausa prekėms, tiek augti konkurencija dėl rinkų užkariavimo.

Kalbėdama apie valstybės skolą, J. Rojaka Lietuvos situaciją Europos kontekste įvertino neblogai, tačiau pabrėžė, kad nereikėtų užmigti ant laurų.

„Lietuvos įsiskolinimo pozicija pasaulio ir Europos kontekste yra labai stabili ir labai puiki, tačiau jau kurį laiką bendras skolos lygis nemažėja, jis išlieka apie 41 proc.“, – sakė ekonomistė.

Nepaisant to, kad matomos nuosaikesnio augimo tendencijos, situacija užsienio rinkose išliks sudėtinga, o konkurencija didės, tad pagrindiniu Lietuvos prioritetu išliks konkurencingumo didinimas.

Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...