captcha

Jūsų klausimas priimtas

Pradeda ieškoti prasiskolinusių emigrantų

Prasideda skolų už būstą Lietuvoje negrąžinusių emigrantų paieška. Jų buto ar namo paskolas apdraudusi bendrovė samdys teisininkus, kurie surastų į Jungtinę Karalystę išvažiavusius žmones ir padėtų išieškoti ligšiol nepadengtas sumas.
J.Saliņš (BFL) nuotr.
J.Saliņš (BFL) nuotr.

Prieš 15 metų vyriausybės įsteigta, kad skatintų nuosavo gyvenamojo ploto prieinamumą, įmonė „Būsto paskolų draudimas“ susiskaičiavo turinti apie 10 tūkstančių skolininkų. O prasidėjo viskas gražiai: įmonė garantuodavo daugiausiai už jaunų šeimų perkamus būstus, bankai joms nuleisdavo palūkanas ir sumažindavo pradinį įnašą. Iš viso tokių paskolų – netoli 50 tūkst., tai – maždaug ketvirtadalis rinkos.

Bet netikėtai smogė krizė – sumažėjo žmonių pajamos, tad ir galimybė mokėti paskolas, be to, esą kone perpus smuko būsto vertė, pasipylė skolininkai.

Dauguma neišgalinčių grąžinti kadaise imtų sumų – Lietuvoje, bet dalis žmonių emigravo, gyvenamąją vietą svetur nebūtinai deklaravę. „Būsto paskolų draudimas“ pirmiausia imasi tų, kurie išvykę į Jungtinę Karalystę – ten, skaičiuojama, yra apie 200 žmonių, kurių bendra skola – apie 40 mln. eurų.

„Pagrindinis išieškojimas yra, be abejo, įkeičiant turtą, bet kartais ir po turto pardavimo lieka milžiniškos skolos. Sakykim, mes kitiems metams esame atrinkę keletą skolininkų, tarp kurių didžiausia skola – 100 tūkst. eurų. Kai žmogus jau nebeturi turto, jokių pajamų Lietuvoje, bet gyvena Jungtinėje Karalystėje, prie jo prieiti yra ganėtinai sunku net jei žinome jo gyvenamą vietą ir žinome, kad jis gauna pastovias darbines pajamas“, – pasakojo „Būsto paskolų draudimo“ vadovas Marijus Jūris Mikalauskas.

Paskolų porą metų nebedraudžianti įmonė nutarė per konkursą atsirinkti teisininkus, kurie ir ieškotų senų skolininkų Jungtinėje Karalystėje. O mintyse – jau kitos šalys: Ispanija, Norvegija. Tačiau, kadangi tokia skolų išieškojimo procedūra brangi, o ir pradedama pirmąkart, atgauti tikimasi geriausiu atveju dešimtadalį skolų.

Iš viso lietuvių skolininkų sąrašą sudaro daugiau nei 200 tūkst. fizinių ir per 30 tūkst. juridinių asmenų. Ir vieni, ir kiti skolingi po daugiau nei milijardą eurų. Tų, kas turi pajamų ar turto Lietuvoje, imasi antstoliai.

„Dažniausios skolos – už komunalinius [mokesčius – LRT] ir skolos, atsiradusios iš verslo santykių. Žinoma, didelė bėda – vaikų išlaikymo skolos, taip pat yra įvairiausių neturtinio pobūdžio sprendimų – patraukti tvorą, nugriauti tvorą ar perkelti ar kokių sutarčių nepasirašinėti“, – Antstolių rūmų valdytoja Dovilė Satkauskienė.

Bet skolų augimo pikas, antstolių teigimu, jau praėjęs. Didžiausia bėda esą buvo 2009-2010 m.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...