captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kaliningradui – sunkiai suvokiamas kainų šokas

Dėl atsakomųjų Rusijos veiksmų į Vakarų sankcijas kainos šalia Lietuvos esančioje Kaliningrado srityje padidėjo vidutiniškai 65 proc., teigė interviu ru.DELFI.lt srities Dūmos parlamentaras Solomonas Ginzburgas. Dėl to padidėjo ir nedarbas šioje Rusijos srityje.
Asociatyvi nuotr., Reuters/Scanpix
Asociatyvi nuotr., Reuters/Scanpix

Deputatų sąjungos „Rusijos Vakarai“ pirmininko, Kaliningrado srities Dūmos Tarptautinių ir tarpregioninių santykių, saugumo ir teisėsaugos komiteto pirmininko pavaduotojo teigimu, jam buvo didelis netikėtumas, kad srities gubernatorius nesusitiko su Lietuvos ambasadoriumi, kai šis viešėjo Kaliningrade.

Tiesa, jis nemano, kad tai buvo Smolensko aikštės sankcija.

– Kaip dviem žodžiais apibūdintumėte padėtį srityje, atsižvelgiant į bendrą ekonominę situaciją Rusijoje? Kokios šiuo metu pagrindinės problemos Kaliningrado srityje? Kaip situaciją srityje paveikė Rusijos valdžios veiksmai, antisankcijos ir pan.?

– Mano požiūriu, stipriai paveikė. Reguliariai stebiu kainas Kaliningrado centrinėje prekybos rinkoje, galiu pasakyti, kad, lyginant su periodu iki 2014 m. rugpjūčio 6 d., produkcijos, kurią palietė sankcijos, kainos vidutiniškai padidėjo 65 proc. Kai kurios, kalbant apie žuvį, padidėjo 110 proc., kai kurios, kalbant apie vaisius iš Ispanijos ar Portugalijos, – 30 proc. Bet vidutiniškai – 65 proc.

Sankcijos turėjo įtakos ir nedarbo padidėjimui, taip pat latentiniam, užslėptam, kai žmonės išsiunčiami ilgų neapmokamų atostogų. Pavyzdžiui, uždarė kelias įmones, kurios perdirbinėjo lašišą iš Norvegijos. Kelis kartus mūsų parlamentarų frakcija „Rusijos Vakarai“, kuriai vadovauju, kėlė gubernatoriui ir srities Dūmos parlamentarams klausimą siųsti kreipimąsi Rusijos vyriausybei ir šalies prezidentui, kad išimties tvarka Kaliningrado sritis būtų išbraukta iš šito (sankcijų – DELFI) registro, atsižvelgiant į ypatingą mūsų geopolitinę padėtį. Deja, negavome balsų daugumos, nors gaunu didžiulį neformalų palaikymą, tačiau man sakė – kol iš viršaus neduos nurodymo, klausimo nekelsime.

– Ne taip seniai srityje lankėsi Lietuvos ambasadorius Rusijoje, tačiau gubernatorius neatėjo į susitikimą. Kaip, Jūsų nuomone, galima paaiškinti tokią situaciją, ir ką tai sako?

– Visų pirma, nuo rugpjūčio pabaigos darbą pradėjo Olegas Skinderskis, naujas Lietuvos generalinis konsulas Kaliningrade. Konsulatas, mano nuomone, dirba labai tiksliai, nepriklauso nuo visų tų politinių vėjų, kurie kartais virš mūsų kyla, ypač tai akivaizdu humanitarinėje sferoje, municipalinių delegacijų apsikeitime, bendradarbiavime su bibliotekomis, meno galerijomis. Ir naujas generalinis konsulas labai greitai susiorientavo tokiame sudėtingame regione, kaip mūsų. Manau, kad jis – aukštos klasės profesionalas.

Kalbant apie ambasadorių, jis čia lankėsi spalio 20 d., aš asmeniškai su juo susipažinau, dalyvavome su juo verslo pietuose, tai labai protingas ir kilnus žmogus, kuris atvyko ne tuščiomis rankomis, o su konkrečiais pasiūlymais. Man buvo didelis netikėtumas, kad gubernatorius, kuris atėjo į darbą, su juo nesusitiko.

Manau, tai didžiulis apsirikimas. Nemanau, kad čia Rusijos URM ranka, nes prieš susitikimą su ambasadoriumi sužinojau, kad šis vizitas ir susitikimas su gubernatoriumi sankcionuoti Rusijos URM lygiu, todėl kokie motyvai paskatino Nikolajų Nikolajevičių (Cukanovą, srities gubernatorių – DELFI) nesusitikti su ambasadoriumi, aš tiesiog nežinau.

Kai uždaviau šį klausimą Aleksandrui Gusevičiui, mūsų komiteto pirmininkui (Tarptautinių ir tarpregioninių santykių, saugumo ir teisėsaugos komitetas – DELFI), gana artimam Cukanovo bendražygiui ir bendraminčiui, jis irgi gūžtelėjo pečiais ir pasakė, kad priežastis neaiški. Manau, kad tai vietinė saviveikla, ir tai niekaip nesusiję su Smolensko aikštės ar juo labiau Kremliaus nuostatomis.

– Kokios, Jūsų nuomone, srities gyventojų nuotaikos?

– Nuotaikos įvairios. Reikia turėti omenyje, kad labai aktyvi ne žurnalistika, o propaganda. Iš visų pusių, per pirmus tris mygtukus ant žmonių pilamas tas srautas informacijos, kuri atspindi oficialią nuomonę. Kaliningrade apie 70 proc. gyventojų naudojasi internetu ir gauna alternatyvios informacijos, o mažuose miesteliuose situacija kitokia.

Maži miesteliai, kaimas – tai ir yra socialinė bazė to palaikymo, kurį šiuo metu turi centrinė ir srities valdžia.

– Dabartinėmis sąlygomis, ypač po įvykių Ukrainoje pradžios, bendras Lietuvos ir Rusijos santykių fonas stipriai suprastėjo. Kas šiuo metu Kaliningrado sričiai svarbiausia santykiuose su Lietuva. Susitarimo dėl pasienio bendradarbiavimo nėra, nėra daugybės kitų dalykų, kurie galbūt suartintų Lietuvą ir sritį. Kokius prioritetus reikia spręsti dviem šalims?

– Reikia eiti dviem kryptimis. Pirmas lygis – neformalūs kontaktai, susiję su verslu. Manau, kad objektyviai bendradarbiavimas labai naudingas ir statybų sferai, ir surinkimo (surinkimo įmonėms – DELFI). Deja, pas mus užsidarė šaldytuvų surinkimo įmonė „Snaigė“, ten dirbo šimtai darbo rankų, maždaug 1 000 žmonių. Čia reikalingas ir prisijungimas politikų lygiu. Paskutinį kartą forumas, kuris buvo įsteigtas 2001 m., Lietuvos Seimo ir Srities Dūmos parlamentarų forumas, rinkosi prieš ketverius metus. Jau 50 mėnesių jis nesirinko. Politikai galėtų, reikšdami savo rinkėjų interesus, skatinti konkrečius projektus. Deja, Kaliningrado srities Dūmoje dauguma – turiu omenyje valdančiosios partijos „Vieningoji Rusija“ atstovus – nusiteikę be nurodymų iš aukščiau jokių veiksmų nesiimti. Laikau tai didele klaida. O tarp prioritetų – vietos judėjimo per sieną (VJPS) režimo plėtimas, kuris sėkmingai veikia tarp Lenkijos ir Kaliningrado srities. Su tam tikromis modifikacijomis tai sėkmingai būtų galima perkelti Kaliningrado ir Lietuvos patirčiai. Visi iš to laimėtų. Tai naujos darbo vietos, klestėtų vartojamasis turizmas, medicininis turizmas.

– Ką galima pasakyti apie lietuvišką verslą Kaliningrado srityje?

– Deja, jis nesivysto, sustojo investicijos. Daugiausia investicijos yra tik biudžetinio pobūdžio – iš federalinio, srities biudžeto. Verslas išgyvena, taip pat ir lietuviškas, išliko tokios įmonės, kaip „Kaliningrado delikatesas“, „Vičiūnai“ ir t. t. Tai irgi šimtai darbo vietų. Lietuviškas verslas srityje aktyvus statybų sferoje, bet jis galėtų sėkmingiau vystytis (juk Kaliningrado sritis – kaip dviratis, stovėti nevalia, antraip nukrisi), jeigu politinis klimatas būtų kitoks, jei aukšto rango politikai susilaikytų nuo pareiškimų, kurie yra neapgalvoto, radikalaus, ideologizuoto, destruktyvaus pobūdžio.

– Jūsų regionas turi laukti signalų iš Maskvos ar gali veikti savarankiškai, plėtodamas santykius su kaimynine Lietuva?

– Vadinamąjį gūdų dešimtą dešimtmetį, nors aš vadinu jį kūrimo ir vilties metais, kai Rusijoje iš tiesų buvo ir vystėsi demokratija, jokio mostelėjimo ranka (leidimo – DELFI) nereikėjo. Buvo galima daryti tai, kas nedraudžiama. Šalyje vystėsi federalizmas. Aš tada dirbau srities vyriausybėje su gubernatoriumi Jurijumi Matuškinu ir žinau, kad dešimtą dešimtmetį kartą per du mėnesius jis turėjo verslo kontaktų su Aukščiausiosios Tarybos pirmininku Landsbergiu, paskui – su Algirdu Brazausku. Niekam nereikėjo leidimo, kad įvyktų pokalbis telefonu ar susitikimas.

Iš esmės tai lėmė tai, kad tarp Lietuvos ir Rusijos Kaliningrado srities buvo bevizis režimas, iki Lietuvai įstojant į ES. Dabar federalizmas Rusijoje išardytas, bet tai nereiškia, kad reikia savo iniciatyva atsisakyti kurti forumus, (atsisakyti) VJPS klausimų. Čia neveikimo inercija, nes, mano nuomone, valdžios vertikalė virto biurokratine sabotažo sistema, kai patogiau suversti bėdą Maskvai arba Peterburgui, kur yra įgaliotoji prezidento atstovybė, negu pačiam imtis kokių nors priemonių. Tai destruktyvus kelias, kuris blogina gyvenimo lygį ir kokybę mūsų regione.

– Vienu metu Baltijos AE kėlė įtampą tarp dviejų šalių. Kokie susiję su tuo procesai vyksta regione?

– Mano skaičiavimu, Baltijos AE statyboms išėjo daugiau nei 60 mlrd. rublių, tai pusantro Kaliningrado srities biudžeto. Šios elektrinės statybos prasidėjo neaiškiomis aplinkybėmis, visiškai miglotomis aplinkybėmis šios statybos įšaldytos. Manau, kad čia yra pagrindo pasiaiškinti Rusijos Tiriamajam komitetui, prokuratūrai ne tik dėl klausimų, pažeidžiančių darbo reglamentą, bet ir dėl tam tikrų susitarimų, sukčiavimo faktų, kas jau prasprūdo į žiniasklaidą.

Ir, žinoma, tai gėda, nes tai – Rusijos veidas. Man nesuprantama, kai buvo galima pradėti statybas, o sprendimą šalies vyriausybė priėmė 2008 m., be teisinės bazės, kam pardavinėsi energiją. Todėl Baltijos AE pavirto juodąja skyle, kur suplaukė dešimtys milijardų rublių.

– Statybos įšaldytos. Ar, Jūsų žiniomis, planuojama tai atšaukti?

– Mes neseniai (prieš pusantrų metų) susitikome su vienu iš Rusijos atominės agentūros vadovų, bet aiškių atsakymų nesulaukėme. Buvo pasakyta, kad greičiausiai statybos bus atnaujintos 2015 m. pradžioje, bet, manau, jos apskritai nebus atnaujintos. Manau, tai eilinis paminklas mūsų neūkiškumui ir vagiliavimui.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...